KAS YRA KAS?

0
44
Koliažas

Ryški Lietuvos sakralinės dailės paveldo dalis – liaudies menas. Pamaldumo tradicijos kaimo aplinkoje susiformavo XVI-XVII a., katalikiškosios reformos laikotarpiu. Liaudies meną paveikė mūsų žemėse įsitvirtinusi baroko epochos pasaulėjauta, šio stiliaus profesionaliosios bažnytinės dailės kūriniai. Liaudies mene barokinė forma įgijo savitų bruožų. Tai lėmė savamokslių vietos meistrų mąstysena, skirtingi jų meniniai gebėjimai, naivus formos suvokimas.

XVII–XX a. mažuose miesteliuose, kaimuose buvo pastatyta daug paprastų, darnių architektūrinių formų medinių, mūrinių bažnyčių, bažnytėlių, kapinių koplyčių. Jų interjerai gražiai įrengti, papuošti altoriais su šventųjų skulptūromis, paveikslais. Tokios bažnyčios puoselėjančios liaudies meno ir akademinės-sakralinės dailės principus minėtuoju laikotarpiu ėmė kilti ir dabartinėje Gražutės regioninio parko teritorijoje.

GRP teritorijoje XVII-XX a. svarbią vietą sakralinėje dailėje užėmė medžio skulptūra. Jai buvo būdingos rimties kupinos formos. XVII-XX a. skulptūros buvo aiškaus silueto, supaprastintų formų, dekoratyvios, lakoniškos, kai kurios itin dinamiškos ir akademiškos.

Kita svarbi XVII-XX a. GRP sakralinės dailės paveldo dalis – dievadirbių sukurti krucifiksai arba tapytos ar skulptūrinės prikalto Kristaus figūros. Šios, nors ir būdavo kuklios, mažai, kur polichrominės, dažniausiai baltos, kartais sąlygiškos ar apibendrintos, visgi, sugebėdavo atlikti savo pagrindinę funkciją: parodyti, jog Kristus arba Nukryžiuotasis savo mirtimi siekia išpirkti pasaulio žmonių nuodemes bei nugalėti pasaulio blogį. Daugeliui Kristaus figūrų, kurios randamoms GRP teritorijoje būdingas tragiškumas. Juo siekiama sukelti didelį įspūdį. Asketiška Kristaus kančios kompozicine schema siekiama priartinti prie Romos bažnyčioms būdingo barokiško dekoro principų.

Gražutės regioniniame parke be skulptūrų ir krucifiksų esama ir liaudiško stiliaus paveikslų, komponuojamų altoriuose, kabinamų ant šoninių navų sienų. XVII-XX a. liaudies tapyboje vyrauja statiška, simetriška, frontali kompozicija, figūros sustambintos, suplokštintos, dekoratyvios, spalvos ryškios, kartais niuansuotos. Bažnytiniuose paveiksluose aukštinama Jėzaus kančia, vyrauja ekspresyvi forma, perteikianti dramatinę nuotaiką.

Iki mūsų dienų GRP teritorijoje išlikęs sakralinis liaudies dailės paveldas atspindi kaimo bendruomenės sluoksnių tikinčiųjų religingumą, jų dvasinio gyvenimo turtingumą.

GRP esama 3 sakralinės dailės objektų, kurie pagal daiktų prigimtines savybes turėtų būti priskirti kilnojamajam kultūros paveldui. Deja, nėra. Tokie objektai: Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios paveikslas „Nukryžiuotasis“, Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios skulptūra „Šv. Petras“ ir Senojo Dūkšto koplyčios skulptūra „Nukryžiuotasis“ – krucifiksas. Taigi, galimas atvejis, jog šios 3 vertybės, laikomos nekilnojamojo kultūros paveldo dalimi nėra tinkamai saugomos ir prižiūrimos, nes nesama parengtų ir jų savininkams išduotų dokumentų, nustatančių saugojimo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus.

GRP sakralinės dailės paveldo objektų ypatingumas:
Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios paveikslas „Nukryžiuotasis“ barokinės molbertinės tapybos principus puoselėjantis 195×128,5 cm dydžio drobinis, nežinomo autoriaus, XVIII a. paveikslas. Paveiksle vaizduojamas kryžius su prikaltu Kristumi dangaus fone, apačioje – žemo horizonto kalvotas peizažas. Šio paveikslo figūros proporcijos išilgintos, formos modeliuotos, remiantis šešėlių ir šviesos tarpusavio kontrastavimu. Piešinys detalus, Paveiksle ,,Nukryžiuotasis“ barokas mėgaujasi judėsiu ir įspūdžiu. Kūrinyje matomas vaizdas atsiveria į aplinką ir užkariauja erdvę.

Važiuojant 3 km į šiaurę nuo Dūkšto, 0,8 km į rytus nuo Senojo Dūkšto dvaro, kelių Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir Dusetos–Degučiai–Dūkštas kryžkelėje randama Senojo Dūkšto koplyčia, su joje esančia „Nukryžiuotojo“ figūra (krucifiksu). Pirmoji – prieš daugiau nei 25 metus buvo pavogta. Naują (dabartinę) – išdrožė tautodailininkas P. Gaižutis. Dievdirbys Kristaus figūrai pritaikė Nukryžiuotojo kančios kompozicine schemą: sulysęs kūnas, išryškinti šonkauliai, liesos rankos iš sulenktos kojos, užmerktos akys ir kankinio veido išraiška. P. Gaižučio sukurtai figūrai būdinga tai, jog Kristaus galva pakreipta į kairę pusę. Tai rodo, jog visi teisieji sėdės Kristaus kairėje.

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje esama „Šv. Petro“ skulptūros. Ši yra medinė, apie 165 cm aukščio (XIX a.). Skulptūra polichrominė, restauruota, perdažyta. Šventasis vaizduojamas tradiciškai su raktu ir knyga. Skulptūra turi baroko ir klasicizmo bruožų. Ji ne visai taisyklinga, sukomponuota kontrapostu, galva kiek pasukta. Vyrauja šiltos, žemiškos spalvos: rusvai gelsva, žalsvai gelsva, ruda, žalia, auksinė. Šv. Petro skulptūra išgelbėta iš 1905 m. sudegusios medinės bažnyčios.

Tikimės, kad ši informacija padės išsamiau susipažinti arba tik pradėti pažinti Gražutės regioninio parko sakralinės dailės paveldo savitumą, kultūrinės sanklodos ir meno kaitą įvairiais istoriniais laikotarpiais.

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite