Zarasų krašto muziejuje liepos 19 d. – rugpjūčio 30 d. veiks Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengta paroda ,,Lietuva litvakų kūryboje“. Tai išskirtinė, didelės apimties litvakų kūrybai ir Lietuvos 100-mečiui skirta paroda, kurioje pasitelkta vaizdinė ir dokumentinė medžiaga iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų bei privačių kolekcijų. Parodoje pristatoma 15 stendų, kurie pavadinti žymių kultūros veikėjų citatomis.
Čia pateikiama informacija apie Lietuvos žydų istoriją, dailę, literatūrą, muziką, kiną ir teatrą. Akcentuojami svarbiausi litvakų kūrybos aspektai, atsiskleidžiantys per populiariausius Lietuvos vaizdinius. Daug dėmesio parodoje skiriama dailei. Vilnius buvo svarbus kultūros ir mokslo centras, čia XIX a. pab. – XX a. pr. veikė puikios muzikos ir piešimo (1866–1915) mokyklos. Žydų jaunuoliai suvažiuodavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Ukrainos. Mokykla išugdė nemažai žymių dailininkų, tokių kaip Žakas Lipšicas, Chaimas Sutinas, Borisas Kacas.
Pasak parodos kuratorės, menotyrininkės dr. Vilmos Gradinskaitės, kuri yra ir turtingo bei turiningo albumo – parodos katalogo sudarytoja, paroda yra unikali, nes pirmą kartą mūsų šalyje ir pasaulyje žvelgia į Lietuvą litvakų akimis. Jie savo kūryboje apgaubia Lietuvą ilgesiu ir meile, nors ji, Lietuva, buvo ne tik jų motina, gimtinė, paguoda, bet ir tragiškų netekčių vieta. ,,Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis štetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ar Lietuva už spygliuotos tvoros. Poezijos mėgėjus sudomins iš jidiš kalbos versti eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą. Beje, viename jų įžymusis Markas Šagalas rašo apie Vilniaus didžiąją sinagogą. Ne vieną įdomų faktą parodoje atras istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai“, – sako menotyrininkė.
Parodoje lankytojai galės pažiūrėti du filmus: 1924 metais Lenkijos kino kompanijos sukurtą nebylųjį filmą ,,Vilniaus legenda“. Filmas įgarsintas 1933 metais, siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu jau dirbęs aktoriumi Niujorke. Antrasis filmas – 1964 metais Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtas pirmasis spalvotas lietuviškas vaidybinis filmas-pamfletas ,,Marš, marš, tra-ta-ta!“, kurio scenarijų rašė Grigorijus Kanovičius ir Ilja Rud-Gercovskis.
Parodoje yra specialiai regėjimo negalią turintiems lankytojams sukurtas audiogidas, kuris pasakoja apie paveikslus, jų autorius, nuotraukas, skaito eilėraščius ir pan. Beje, jei parodoje yra tik eilėraščių citatos, tai audiogide įrašyti visi eilėraščiai.
Be to, jauniesiems parodos lankytojams suteikta galimybė nekasdieniškai praleisti laiką prie magnetinių dėlionių – kurti Lietuvos peizažą ar Lietuvos miestelių – štetlų – vaizdus.
Ši paroda keliauja ne tik po Lietuvą. Su ja susipažino net tolimosios Kinijos gyventojai. Atėjusieji į parodą zarasiškiai ir miesto svečiai tikrai nustebs tiesiog neįtikima jos turinio gausa ir įvairove, kurią sukūrė mažiau girdėti ar pasaulinio garso litvakų dailininkai, kompozitoriai, scenografai, fotografai, muzikantai, skulptoriai, rašytojai ir kiti kūrėjai.
Parengė Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.