Rugpjūčio 23-ioji šiemet visai Lietuvai ypatinga diena. Minėdami Baltijos kelio 30-metį galėjome džiaugtis gausybe įdomių renginių, kuriuose vėl pajutome tautos vienybės dvasią, atgaivinome prisiminimus apie Atgimimo laiko įvykius, atvedusius Lietuvą į Nepriklausomybę.
Dusetose, Mažojoje kultūros sostinėje, ši diena taip taip buvo išskirtinė. Baltijos kelio 30-metis buvo paminėtas ne tik šv. Mišiomis ir minėjimu prie Nepriklausomybės paminklo, bet ir surengiant Sakartvelo (Gruzijos) dieną Dusetose.
Tomis dienomis, kai Lietuvoje viešėjo Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili, atvykusi aptarti Lietuvos paramos Sakartvelo europinei integracijai, bendradarbiavimo politikos, saugumo, ekonomikos, kultūros srityse, Dusetos tiesė į šią tolimą šalį kultūrinius tiltus.
Nuo pat rugpjūčio 23-iosios ryto Sartų pakrantėje plaikstėsi aukštai į dangų iškeltos didžiulės vėliavos – Lietuvos trispalvė ir Sakartvelo valstybės vėliava. Jas specialiais aitvarais pakėlė Lietuvos aitvarų judėjimo entuziastai Giedrė Aleksandravičiūtė ir Donatas Dumskis. Nuo ryto Dusetų vaikai ir jaunimas buvo kviečiami į edukacines aitvarų gamybos ir skraidinimo dirbtuves. Čia buvo galima išmokti pasidaryti nesudėtingos konstrukcijos aitvarą, jį dekoruoti etniniais lietuviškais ir gruziniškais simboliais ir čia pat pabandyti pakelti į orą. Į aitvarų gamybos dirbtuves įsitraukė ir Dusetų menininkai, taip užgimė aitvaras „Sartai“, į orą pakilo ir linksmas veidas. Danguje matėme ir plazdenančius du M. K. Čiurlionio paveikslus.
Perpiet dusetiškiai ir iš toliau atvykę svečiai ėmė rinktis į nemokamą Gruzijos kino seansą. Buvo parodyti trys Gruzijos nacionalinio kino centro pasiūlyti režisieriaus, scenaristo Mikheil Kobakhidze trumpametražiai filmai: „Vestuvės“, „Muzikantai“, „Lietsargis“, sulaukę šiltų žiūrovų emocijų.
Pavakare Dusetų kultūros centro fojė buvo atidaryta fotomenininkės, žurnalistės Ramunės Kerdokaitės-Vlasenkienės paroda „Gruzija vynuogės kekėje“. Kaip rašoma parodos pristatyme, vynuogės ir vyndarystė lydi gruzinus nuo neatmenamų laikų, todėl dauguma pasaulyje garsių vyno tyrinėtojų Gruziją vadina vyno lopšiu. Vynuogių ir vynuogienojų motyvus, kaip gyvybės ir gausos simbolius, galima aptikti šalies mene, heraldikoje. Tad ir fotografijos paroda „Gruzija vynuogės kekėje“ kalba užfiksuotais vaizdiniais, perduodama žinią apie gruzinų svetingumą, gamtos grožį, kasdienę buitį, istorines vietas ir tikėjimą, kad jie gyvena nuostabiausioje šalyje.
Po parodos atidarymo svečių srautas Dusetų kultūros centre dar sustiprėjo, nes 18 val. čia prasidėjo Sakartvelo muzikos koncertas. Pirmiausia pasirodė Sakartvelo liaudies muzikos atlikėja Rusudana Basarija (Dana) ir šokių grupė „Elmiras“ iš Latvijos. Šie jauni žmonės, puoselėjantys savo tautos kultūrą, Latvijoje atsidūrė jų šeimoms bėgant nuo karo, čia jie ir užaugo. Dainininkė Rusudana papasakojo, kad jai įdomus ir Latvijos, ir Lietuvos, ir jos gimtojo Sakartvelo bei visų pasaulio šalių folkloras. Atlikėja nustebino publiką pasisveikindama ir tardama kelis sakinius lietuviškai. Vėliau ji atliko dainas gruzinų ir mengerelų kalbomis, pritariant gitara, liaudies instrumentais panduri ir čionguri. Tuo tarpu šokių grupė pademonstravo žiūrovams temperamentingus Sakartvelo tradicinius šokius ir stilizuotus tautinius rūbus.
Po tokio sausakimšos žiūrovų salės „apšildymo“ į sceną įžengė visame pasaulyje garsus Sakartvelo vyrų vokalinis ansamblis „Iberi“. Jo pavadinimas tiesiogiai siejasi su senovės romėnų kartografų Gruzijos karalystei suteiktu vardu – Iberija. Kolektyvą prieš kelerius metus įkūrė dainininkas ir instrumentalistas Bidzina Murgulia. Profesionalūs atlikėjai yra entuziastingi unikalios Gruzijos polifoninės muzikos populiarintojai. Per ganėtinai trumpą gyvavimo laiką „Iberi“ spėjo išgarsėti visame pasaulyje. O ir į Dusetas jie atvyko tarp koncertų Taline ir Seule, Lietuvoje niekur daugiau nekoncertavo.
Polifoninės gruzinų liaudies melodijos yra unikalios, vertinamos visame pasaulyje, UNESCO jas pripažino nematerialaus vokalinio paveldo šedevru, kaip ir lietuviškas sutartines. „Iberi“ vyrai Dusetose atskleidė dalį savo plataus repertuaro – įvairių Gruzijos regionų liaudies dainas, religines giesmes (Gruzija pakrikštyta 336 metais, tad labai didžiuojasi itin sena bažnytinės muzikos tradicija), apeigines, darbo, humoristines, užstalės dainas. Klausytojus iki ašarų sujaudino vyrų atlikta daina apie žuvusį karį, kurią atlikėjai dedikavo Abchazijos regionui, vienam gražiausių Gruzijoje, prieš dvidešimt metų okupantų atplėštam nuo Gruzijos valstybės.
Ir, žinoma, kaipgi be žinomiausios gruzinų liaudies dainos, išverstos, ko gero, į visas pagrindines pasaulio kalbas – „Suliko“. Ją atlikėjams atkakliu klausytojų prašymu teko kartoti. Kaip ir garsųjį temperamentingąjį gruzinų šokį su peiliu…
Dusetoms tikrai be galo pasisekė, kad pavyko pasikviesti tokio aukšto lygio kolektyvą ir pažinti bent dalį unikalios Sakartvelo šalies tradicijos ir meno.
Renginio sumanytojai – neseniai įsikūrusi asociacija „Dusetų kultūros fondas“, mecenatai – Gintautas ir Lina Kažemėkai, renginys iš dalies finansuojamas Zarasų r. savivaldybės pagal NVO ir religinių bendruomenių dalinio finansavimo programą. Rengėjai dėkoja už pagalbą Sakartvelo ambasadai Lietuvoje, Dusetų seniūnijai, Gruzijos nacionaliniam kino centrui, Latvijos Gruzijos bendrijai „Samšobolo“, atlikėjai Lauritai Peleniūtei.
Indrė Klimkaitė
I. Klimkaitės, G. Aleksandravičiūtės nuotr.
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.