Ar žinojote, jog „nuo Grabnyčių – kreiva vėžė“ arba „nuo Grabnyčių pavaža krypsta“; „nuo Grabnyčių nebereik šildyt gryčių“. Vadinasi, jau prasideda atlydžiai, artėja pavasaris. Kad pavasaris jau čia pat dar sausio 25 d. išpranašavo Pusiaužiemio žygio metu miške užtiktos išėjusio pasivaikščioti barsuko pėdutės…
Visgi, ties šiuo aspektu neapsistojome ir pavasario aidų ieškojome Gražutės regioninio parko Lankytojų centre. Čia vasario 1 d. įvyko edukacija ,,Susikurk savo graudulinę žvakę Perkūno dienai”. 24 edukacijos dalyvius šiltai, su pavasariškomis nuotaikomis sutiko ir apie vasario 2 d. Grabnyčios šventės pagrindinio atributo – Graudulinės žvakės – senuosius liejimo būdus papasakojo „Medūkis“ įkūrėjai, ūkininkai – bitininkai Dalia ir Rimas Vaitukaičiai.
„Tačiau apie viską iš pradžių…“
Šia gaida prasidėjo edukacija išsirutuliojusi į pasakojimą apie tolimiausią senovę. Pasirodo, nuo neatmenamų laikų vaškas buvo naudojamas ne tik lieti žvakes. Dalia Vaitukaitienė pasakojo, jog: „Senovės Egipte vašką su medumi naudojo mirusiems balzamuoti. Vaškas taip pat buvo naudojamas ir dailėje bei skulptūroje, netgi laivų, dažų ir lakų gamyboje. Dabar vaškas naudojamas taip pat ne tik žvakėms lieti, bet ir medicinoje (ypač grožio procedūroms – masažams). Iš vaško pastaruoju metu vis daugiau gaminami ekologiški gaminiai, kaip, pavyzdžiui, dangalai, dėklai greitai gendantiems arba biriems maisto produktams laikyti.“ Edukacijos metu buvo sužinota, jog vaškas yra labai maistingas, vaške yra daugiau A vitamino ir kerotino nei morkose (jei lyginsime 100 gramų vaško su 100 gramų morkų).
Na tikriausiai ne naujiena… bet vis tiek… Anot Dalios Vaitukaitienės: ,,Lietuva yra bitininkų kraštas. Jei neturi medaus eini pas kaimyną. Kaimynas tikrai turės. Ir turėjo medaus žmonės nuo seno. Ir nuo seno bitininkystė buvo reglamentuojama tam tikrais įstatymais, kurie kažkam gali atrodyti, lyg draugiški susitarimai.“ Pavyzdžiui, netikėtai atrasta medžio drevė su bitėmis buvo pažymima atradusiojo: kryželiu ar dar kokiu nors simboliu, aiškiai nurodančiu kieno tai nuosavybė.
Dalia Vaitukaitienė papasakojo, jog Kaune buvo gaminami 16 kg svėrę vaško akmenys. Šie buvo antspauduojami ir importuojami į krikščioniškąją Europą, mėgusią kariauti ir linkusią patrankų gamybai naudoti (kaip atrodytų nerealu) vašką. Taigi, sužinojome, jog ne tik gintaras ir kailiai buvo lietuvių pagrindinės eksporto prekės į užsienį, bet ir vaškas bei medus.
Įgavę žinių apie vaško naudą ir reikšmę net ir Europai, galiausiai, ėmėmės aiškintis vieno iš dažniausių vaškinių produktų žvakės (konkrečiai Graudulinės arba perkūninės) senąsias gamybos ypatybes.
Pasirodo, graudulinė arba perkūninė žvakė tai bažnyčioje per Grabnyčias degama ir šventinama žvakė. Grabnyčios dienai buvo paprotys susisukti po plonytę vaško žvakę (perkūninę). Tai būdavo storo lininio siūlo su vašku žvakė, vyniojama ant medinės lentelės. Ši žvakė dar vadinama vyniotine žvake. Grabnyčios (graudulinė) žvakė buvo deginama prie mirštančiojo ar per šermenis, uždegama apsaugai nuo perkūnijos ir kitų pavojų.
Daugelis tikinčiųjų vasario 2-ąją eidavo į bažnyčias įsigyti šventintų žvakių arba pašventinti savo pačių pasigamintų, kurias vasario 5 d. apnešdavo triskart aplink stalą ar židinį, po to visiems namiškiams kryžmai padegindavo plaukus ties kakta, pakaušiu ir paausiuose – apsaugai nuo žaibų ir nuo visų kitų nelaimių. Tikint, kad graudulinė žvakė atgina perkūnijos grėsmę, vos užslinkus audros debesims, ją uždegdavo ir statydavo ant palangės. Pradedant statybas, gabaliukas graudulinės žvakės būdavo paslepiamas pirmojo vainiko sankirtoje. Bitininkai į naują avilį įdėdavo sukryžiavę du graudulinės gabaliukus – „kad velnias spiečiaus neišvestų“.
Senovėje per Grabnyčias su graudulinėmis žvakėmis būdavo buriama. Uždegus žvakę būdavo žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – nieko gero, laimė iškeliaus pro duris, be to, protėviai tikėdavo, kad gali būti, kad kas nors iš namiškių pro tas duris išeis, greitai mirs.
Daug istorijų ir žinių… Visgi, smagiausia buvo ta, jog su naujuoju žvakių liejimo būdu viso esama 4-ių. Ir visus juos edukacijoje bus galima išbandyti. Pradėjome nuo lengviausio: klasikinės vaškuolės gaminamos iš vaškienos.
Šių žvakių gamyba trūko neilgai. Taigi, perėjome prie žvakių liejimo senuoju būdu ,,su lanku”. Ant kiekvieno lanko kriukelio buvo kariamas siūlas (dagtis) ir ant jo besikeičiant edukacijos dalyviams maždaug 1,5 val. buvo pilamas karštas vaškas. Nors procedūra buvo ir ilga, bet senojo amato „atsikando“ visi susirinkę. Be viso to, edukacijos dalyviai spėjo pasigaminti dar ir po žvakelę (kai kurie net ir po 2) 3-uoju būdu – mirkimo būdu. Ištvermingiausieji, o jų buvo visi 24 edukacijos dalyviai nepraleido progos susipažinti ir su naujienomis. Taigi, išsiliejo žvakeles ir 4-uoju būdu: naudodami silikonines formeles.
Greitai ir nepastebimai prabėgo edukacija, kurią vainikavo Vaitukaičių ūkio „Medukis“ gardėsiai ir sportuojantiems, ir dirbantiems protinį darbą. Su susižavėjimu edukacijos dalyviai paliko vašku kvepiančią salę. Neliko nė vieno, kurio etninės kultūros akiratis nebūtų nepraplėstas. Dar kartą susitikdami Gražutės regioninio parko Lankytojų centre prisidėjome prie etninės kultūros tradicijų ir vertybių išsaugojimo.
Sartų ir gražutės regioninių parkų direkcijos
Kultūrologė – specialistė informacijai
Kristina Ivanovaitė
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.