Kalėdų eglutė lietuvių namuose paprastai būdavo puošiama Kūčių dienos rytą. Eglutė buvo laikoma Gyvybės medžiu, ją puošdavo obuoliais, riešutais ar degančiomis žvakutėmis. Riešutai simbolizavo vaisingumą, buvo tikima, kad jais galima uždegti meilę, sustiprinti vertybinius ryšius. Obuolys reiškė vestuves ir šeimos pagausėjimą.
O štai kalėdinių dovanų pirkimo tradicija nėra mums primesta vien vartotojiškos Vakarų visuomenės. Lietuvoje nuo seno per adventą rengti turgūs. Šiaurinėje šalies dalyje jie netgi turėjo savo pavadinimus. Pirmą advento savaitgalį vykdavo šeškaturgis, jo metu žmonės galėdavo įsigyti šiltų drabužių, kailinių, apavo. Kitą savaitgalį skaistaturgyje būdavo perkamos dovanos, jas sau ir savo mylimosioms paprastai išdidžiai rinkdavosi ką tik algą gavę samdiniai. Prieš pat Kalėdas vykdavo saldaturgis, jame būdavo galima įsigyti visokių gėrybių vaišių stalui – medaus, spanguolių, aguonų, džiovintų grybų, gabalinio cukraus, žąsų, nupenėtų gaidžių…
Prieš šventes būdavo gerai iššveičiama troba, nugraibomi visi voratinkliai, už paveikslų ar staktų pakaišoma eglišakių. Buvo tikima, kad energiškai apvalyti namus padeda sauja druskos, įberta į vandenį, kuriuo plaudavo grindis. Tiesa, į namus svečiai Kūčių dieną nekviečiami, šnekučiuojamasi dažniausiai kieme, mat tądien į namus užsukęs žmogus gali išsinešti laimę. Tai visiškai netinkama diena skolintis, antraip visus metus būsi skolingas. Iki pat vakaro reikėtų susilaikyti nuo maisto – tai viena iš trijų griežčiausių katalikiško pasninko dienų per metus. Tad privalu laikytis vadinamojo sausojo pasninko, kai atsisakoma mėsos ir pieno produktų, o uolesni tikintieji laikosi netgi juodojo – kai nevalgoma visai. Sakydavo, kad susilaikymas nuo maisto iki vakaro atneš sėkmę, turtų ir meilę.
Kūčių dieną, prieš sėdant prie stalo, buvo prausiamasi pagal apeigas: pirmiausia nusirengusius iki juosmens vyrus prausdavo šeimininkės arba merginos, paskui prausėsi moterys. Visi persivilkdavo naujais baltiniais.
Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus vakarinei žvaigždei arba, jeigu būdavo apsiniaukę, kai vyriausias šeimos narys pasakydavo, kad laikas valgyti kūčią. Mūsų protėviai po stalu dėdavo kūlį šiaudų, kuriais rytojaus dieną apraišiodavo obelis, kad obuoliai derėtų, o dalį palikdavo javams, kad būtų geras derlius. Vakarienė pradedama nuo bendros maldos, tada padalijami kalėdaičiai, savojo duodama atsilaužti kiekvienam prie stalo esančiam žmogui. Beje, kalėdaičio padalijimas turėjo būrimo ypatybių. Pavyzdžiui, jei laužiant kalėdaitį tau atiteks didelis gabalas – kitąmet laukia gera dalia, jei mažas – prastesni metai, o jei atsilauži dalį su kryžiaus ženklu – keliausi anapus.
Prie Kūčių vakarienės stalo sėsdavo visi šeimos nariai, būdavo kviečiami ir vieniši giminaičiai, kaimynai, net elgetos. Tikėta, kad tą vakarą bendrai susėdus prie stalo sustiprinama šeimos santarvė, o pavaišintas svetimas žmogus atneš namams laimę. Po staltiese, prisimenant Jėzaus gimimą ėdžiose, simboliškai dėta šieno. Kitą dieną šį šieną sušerdavo gyvuliams, kad būtų sveiki ir našūs. Simbolinė reikšmė suteikiama ir visiems patiekalams. Net pavadinimas Kūčios kilęs nuo ritualinio valgio kūčios. Medumi saldintu patiekalu iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių būdavo vaišinamos į puotą pakviestos protėvių vėlės, o kartu su jomis valgydavo ir visa šeima. Šiuo metu kūčią pakeitė kūčiukai su aguonpieniu. Kūčiukai – tai apeiginė duonelė, skirta vėlėms pamaitinti; mažučiukai, nes vėlės neturi kūno, jų prikepama daug, nes ir vėlių daug.
Sausojo pasninko laikomasi ir per vakarienę, tad valgomi patiekalai be mėsos ir gyvulinių produktų – pieno, sviesto, grietinės, kiaušinių. Patiekalų skaičius varijuoja – iš pradžių jų turėdavo būti 9, vėliau – ne mažiau kaip 12 (tiek metai turi mėnesių, o Kristus – apaštalų). Kiekvienas regionas turi savo tradicijas. Vienur verdami barščiai su grybais, kitur gaminama sriuba iš miltinių leistinių ir džiovintų baravykų. Vilnijos krašte mėgstamos bandelės su grybų, aguonų įdarais, Žemaitijoje valgiai skaninami paskrudintomis kanapėmis, su karštomis bulvėmis valgoma cibulynė – į svogūnų griežinėlių rasalą pridedama trintų, ant žarijų paskrudintų silkių galvų. Tradicinį avižinį daug kur pakeitė spanguolių kisielius, anksčiau šias uogas valgydavo netrintas, mat jas vieninteles būdavo įmanoma išsaugoti sveikas per visą žiemą. Uogos, riešutai, obuoliai, raugintos žaliuokės, kazlėkai, kelmučiai, išmirkyti ir medumi paskaninti padaiginti grūdai, raugintos daržovės – šie paprasti valgiai turėjo ir savo simbolinę prasmę. Laikyta, kad spanguolės padeda apsiginti nuo priešų, riešutai suteikia stiprybės, obuoliai – sveikatos. Pastarieji vėliau tapo svarbūs ir kaip rojaus simbolis. Suvalkijoje vakarienė būdavo užbaigiama obuolio perpus padalijimu, jį suvalgydavo šeimininkas su šeimininke. Tikėta netgi tokiais prietarais, kad Kūčių dieną būtina valgyti daug žuvies, jei nevalgysite, kitais metais utėlės apsės. Po vakarienės ant stalo paliekama po truputį kiekvieno patiekalo – vėlėms. Iki įsigalėjo krikščioniškos tradicijos, Kūčios ir laikas iki jų būdavo skiriamas mirusiesiems atminti. Susėdus prie stalo būdavo kalbamasi apie anapilin išėjusiuosius, tėvai vaikams pasakodavo apie juos, tais metais mirusiam artimajam būdavo padedama tuščia lėkštė.
Manyta, kad labai svarbu iki Kūčių vakarienės atiduoti visas skolas – ir finansines, ir moralines, tad jei buvo kokių nesutarimų su kaimynais, galima pas juos nueiti, nunešti kalėdaičių.
Metų sandūra – puikus laikas ir spėti ateitį. Itin daug spėjimų susiję su orais, šie ūkininkams buvo išskirtinai svarbūs. Jei Kūčių diena saulėta – kitais metais gali tikėtis gero pupų ir žirnių derliaus, jei lyja – miežiai gerai derės. Žemdirbiai Kūčių naktį žiūri į dangų. Jei naktis žvaigždėta, giedra – tai ženklas, kad ateinančiais metais gyvuliai gerai augs, bus daug vaisių, miško gėrybių, o jei apsiniaukusi – bus geras javų derlius. Sakoma, jei žvaigždėtas dangus, vištos bus dėslios, jei apsiniaukę – karvės pieningos, jei sninga – gerai augs grybai.Per Kūčias ir Kalėdas spėdavo ir orus. Sakoma, „jei Kalėdos su ledu, Nauji metai – su bradų“. Ir atvirkščiai. Tai reiškia, kad sniegingos Kalėdos neretai reiškia atodrėkį per Naujuosius. Jei Kūčių dieną ant stogo pakraščio laikosi daug sniego, bus daug baravykų. Kai Kūčių vakaras giedras, ryškiai šviečia žvaigždės, žiema bus šalta, o vasara karšta, Joninės – be lietaus. Jei Kalėdos sniegingos, baltos, tai Velykos bus žalios, jei Kalėdos juodos, tai Velykos bus baltos. Jei per Kalėdas miške medžiai apšarmoję, vasara bus lietinga; jei medžiai pliki, vasara bus šilta ir sausa.
Vienas labiausiai paplitusių burtų – šiaudo traukimas iš po staltiesės. Ilgas reiškia ilgą gyvenimą, trumpas, plonas – vargus; storas, šakotas – turtus, žolė su sudžiūvusiu žiedu – meilę ir vedybas; su varpa – turtus, vaisingumą. Jei neturite šieno, ateitį spėkite paėmę žiedą, kryželį ir monetą. Juos paslėpkite po vienodais dubenėliais, ketvirtą galite palikti tuščią. Kryželis reiškia vargą ar net mirtį, žiedas – meilę, vedybas, moneta – finansinę sėkmę, tuščias dubenėlis siūlo pasikliauti likimu, juk viskas – Dievo rankose. Burti galima ir iš šešėlių, kurie susidaro ant sienų šeimynai susėdus prie Kūčių stalo. Ryškūs šešėliai reiškia turtingą ir sotų gyvenimą.
Dauguma Kūčių burtų susiję su meile ir vedybomis, mat dažniausiai žiemą vykdavo žvalgytuvės ir piršlybos. Kaimo merginos skaičiuodavo glėbyje atneštas malkas. Jei skaičius porinis, ištekėsi. Merginos klauso, iš kurios pusės išgirs lojant šunį, vadinasi, ten nutekės. Iš senesnių burtų – merginos gamina po savo pyragėlį su kanapėmis, padeda ant slenksčio ir įleidžia šunį. Kurios pirmą pyragėlį suės – ta pirma ir ištekės. Dabar galima pasemti saują kūčiukų, riešutų ar žirnių ir juos perskaičiuoti. Galima mesti per petį batą link durų. Jei šis pasisuks nosimi, išeisi iš namų, jei kulnu – dar liksi. Kiti apglėbdavo tvorą ir skaičiuodavo tvoros kuolus – laukti porinių metų ar ne. Likimą galima spėti ir liejant į vandens indą karštą vašką. Vandenyje susidariusios vaško figūros įvairiai interpretuojamos, pavyzdžiui, žiedas reiškia vedybas. Dar sudėtingiau burtis su gaidžiu, – jie, pastačius dubenėlius su vandeniu, grūdais ir duona, būdavo kviečiami į trobą. Jei ima gerti vandenį, vyras bus girtuoklis, jei lesa duoną, bus dykaduonis, jei grūdus, – darbininkas.
Žmonės tikėjo, kad Kūčių naktį kalba gyvuliai, kurie išpranašauja ateitį, o ypač gyvenimo ilgumą. Tad iš vakaro juos gerai pašerdavo ir nešdavo šieną iš po stalo manydami, kad suėdęs tokio pašaro gyvulys yra apsaugotas nuo piktų dvasių.
Be to, Kūčių tradiciją yra išsaugoję tik lietuviai, lenkai, rusai ir ukrainiečiai, kitose šalyse šventės prasideda šv. Kalėdų rytą.
IŠSIBURKIME
* Per Kūčias privalgykite sūrios silkės ir nakčiai prie lovos pasistatykite stiklinę vandens. Kas sapne ją paduos, už to ir ištekėsite. Būsimąjį susapnuoti padeda ir po pagalve padėtos vyriškos kelnės.
* Jei sunku išsirinkti iš kelių mylimųjų, Kūčių naktį pasidėkite po pagalve lapelius su jų vardais, o ryte vieną nežiūrėdama išsitraukite.
* Sužinoti, ar susirasite šiais metais porą, padeda toks burtas: įsipilkite į dubenį vandens ir sukite, kol atsiras verpetas, tada įmeskite du angliukus. Jei jie susibėgs į krūvą, ištekėsite.
* Magiškų galių Kūčių vakarą įgyja ugnis ir vanduo. Uždekite žvakę, palenkite ją virš vandens ir lašinkite vašką. Susidaręs piešinys parodys, kas Jūsų laukia.
* Rūpi, kuri pirma iš merginų ištekės? Ant slenksčio kiekviena mergina padeda po šližiką (kūčiuką, prėskutį) ir pavadina šuniuką. Kurios kūčiuką šuo pirmiausia nusičiups, ta anksčiausiai ištekės.
*Jei nori sužinoti, iš kurios pusės jaunikio sulauksi, išeik į lauką, spirk batą per vartus ar per namo stogą. Į kurią pusę batas atsisuks, iš tos pusės ir jaunikis pasirodys.
* Kūčių vakarą išeik į lauką ir klausykis. Kurioje pusėje išgirsi šunį lojant, toje ir tavo būsimasis.
* Eidami miegoti ant 10 lapelių užrašykite po vieną norą. Tris lapelius palikite tuščius. Visus lapelius sumaišykite ir padėkite po pagalve. Kalėdų rytą tik pabudusi nežiūrėdama ištraukite tris. Tie trys (ar mažiau, jei pasitaikė tuščias) norai turi išsipildyti iki kitų Kalėdų.
* Kūčių vakarą, prieš eidama miegoti, prie lovos pasidėkite šukas, rankšluostį, muilą ir iš pagaliukų (pvz., degtukų) sudėliokite šulinį. Naktį turėtumėte susapnuoti, kas jūsų laukia kitais metais.
Parengė Daiva Juškienė, Zarasų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.