UTENOJE PASINERTI Į KITĄ REALYBĘ KVIES FESTIVALIS „NEPATOGUS KINAS“

0
27
Aciu uz lietu

„Nepatogus kinas“ – kasmet vykstantis dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis šiemet spalio 25 – 29 dienomis lankysis Utenoje, kino namuose Taurapilis, ir uteniškiams bei miesto svečiams pateiks net 10 filmų. Vienuoliktojo festivalio šūkis – „Realybė keičia(si)“, todėl rodomi filmai kvies žiūrovus stabtelėti ir permąstyti supančią realybę – kiek mes apie ją žinome?

Programą spalio 25 d. 18 val. pradės Petr Lom filmas „Birmos posmai“, supažindinsiantis su Maung Aung Pwintu, Birmos (dabar žinomos Mianmaro vardu) poetu ir aktyvistu, už savo subtilų maištą praleidusiu kalėjime 30 metų. Birmą daugiau nei pusšimtį metų žlugdant diktatūriniam režimui, menas tapo vienintele išraiška, leidžianti kalbėti laisvai. Šio poetiško filmo tikslas – atskleisti sudėtingus atgimstančios šalies žingsnius demokratijos link. Iškart po „Birmos posmų“, 19.45 val. žiūrovų dėmesys persikels į visai kitą kontinentą – Afriką ir jos perlu vadinamą Ugandą. Filme „Afrikos perlas“ (rež. Jonny Von Wallstrom) – jautri berniuku gimusios Cleopatros istorija ir sunkumų kupinas kelias, bandant įsitvirtinti visuomenėje, nepripažįstančioje žmonių lygiateisiškumo.
Antrąją festivalio dieną, spalio 26 d., kviečiame pamatyti ypač intymią dokumentiką „Žinau, kad tu ten“ (rež. Thom Vander Beken). Tai pasakojimas, atskleisiantis 10 metų komoje gulinčio vaikino artimųjų jausmus ir itin skausmingą dilemą, gavus tyrimų rezultatus. Po jų šeima turi apsispręsti – kovoti toliau ar leisti jam išeiti? Filmo pradžia – 18 val. Antrasis ketvirtadienio filmas „Tulė ir Tuvalu“, prasidėsiantis 20 val. bylos apie dvejose skirtingose pasaulio pusėse esančių salų bendrą likimą – pražūti dėl grėsmingai kintančios klimato kaitos. Tulėje rekordiškai tirpsta ledas, atoki sala Tuvali greit gali tapti pirmąja šalimi, nuskendusia dėl sparčiai kylančio jūros lygio, tuo tarpu daugeliui mūsų klimato kaita – tik dar vienas eilinis TV reportažas ar antraštė.
Penktadienį, 17 val. meksikietės Lucia Gaja filmas „Mūšiai už uždarų durų“ prabils apie penkių skirtingų šalių moterų išgyvenimus patyrus smurtą šeimoje. Jungtinės Tautos konstatuoja, kad tokių situacijų dažnumas jau pasiekė pandeminį lygį ir šiandien tai yra viena svarbiausių viešosios sveikatos problemų. Po filmo žiūrovų laukia diskusija „Smurtas šeimoje: kaip sumažinti jo mastą ir tinkamai apsaugoti aukas?“, organizuojama kartu su Lygių galimybių plėtros centru ir Pagalbos moterims linija.

Po diskusijos 20 val. žiūrovai kviečiami iš arčiau pažvelgti į kelias Krymo totorių šeimas, menančias Stalino trėmimus. Rusijai okupavus Krymą, totoriai ir vėl atvirai pasisakė prieš šiuos veiksmus. Tai lėmė jų persekiojimą ir netgi priverstinį bėgimą iš tėvynės. Ar istorija kartojasi? Režimų pasekmes žmonėms, norintiems gyventi savo gyvenimus jautriai nagrinėja Aniela Astrid Gabryel savo filme “Kada nurims šis vėjas”.

Savaitgalio filmų pasirinkimą 16 val. pradės “Kūdikių fabrikas” (rež. Ramona S. Diaz) – dokumentika apie vienos neturtingiausiai ir tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių – Filipinų gimdymo namų kasdienybę. Pasakojimas supažindins su trimis moterimis, kurių optimizmo ir nuoširdumo nenugesina nei namuose laukianti gąsdinanti situacija, nei niūri šalies socialinė realybė.

Kenijos aktyvistas Kisilu, tarsi Don Kichotas kovojantis su klimato kaita – toks yra antrojo šeštadienio filmo „Ačiū už lietų“ pagrindinis herojus. Kisilu ūkiui kenčiant tai nuo sausros, tai nuo audrų, jis pats pasiima kamerą ir imasi dokumentuoti aplinkinius gyventojus, traukiančius ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių. Ryžtas nuveda Kisilu iki Jungtinių Tautų klimato konferencijos Paryžiuje, atveriančios jam politines realijas ir intrigas. Režisierės Julia Dahr filmo „Ačiū už lietų“ pradžia – 18 val.
Paskutinę festivalio dieną, sekmadienį, 16 val., filmas šiais metais gavęs pagrindinį prizą konkursinėje „Nepatogaus kino“ programoje – „Paskutinis žmogus Alepe“. Sirų režisierius Feras Fayyad dokumentuoja trijų sirų iš savanorių gelbėtojų grupės „Balti šalmai“ herojiškas pastangas padėti žmonėms, kai po oro pajėgų bombardavimo jų miestas virsta griuvėsių krūva.

Šiemetinį festivalį Utenoje užbaigsiantis filmas „Rytojaus jūra“ simboliškai kalba apie tai, kad viskas baigiasi tada, kai baigiasi viltis. Žemėlapiuose Aralo jūra matoma kaip didžiulis vandens telkinys, tačiau realybėje tai tėra tvenkinys, dykuma ir surūdyti palikti laivai, laukiantis metalo supirkėjų. Ambicinga socialistinė pramonė, pajungusi Aralo vandenis savo reikmėms, pavertė šią vietovę beveik negyvenama. Tačiau likę gyventojai stebina stipria valia: jie tikisi, kad jūra sugrįš ir laukdami geresnio rytojaus kovoja už jos išsaugojimą. Filmas prasidės sekmadienį, 18.15 val.

Tad pasiruoškite nepatogiam seansui ar keliems. Bilietas – bent vieno cento ar didesnė auka festivaliui, kurią galite palikti dienos seansams arba dienai į priekį. Norintys išvengti eilių bilietą už fiksuotą 2 eurų mokestį gali įsigyti ir internetu. Daugiau informacijos http://nepatoguskinas.lt/

Afrikos Perlas

Birmos posmai

Zinaukad tu ten

*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą.

Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai.

www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Parašyti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami Video

Taip pat skaitykite