Š. m. kovo 1 d. (penktadienį), 13.30 val. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje D.Bukonto g. 20, Zarasuose, vyks Žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, Nacionalinės mokėjimo agentūros, bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojų susitikimas su žemdirbiais.

Zarasų kultūros centro renginiai, skirti Vasario 16-ąjai, Lietuvos Valstybės Atkūrimo dienai

„Tai, ką mes darome, yra tik lašas vandenyne. Tačiau jeigu nedarytume, vandenynui trūktų vieno lašo“ – teigė motina Teresė. Mūsų darbai, kuriuos mes jau atlikome šiemet, yra išties labai prasmingi – leidžia ne tik arčiau pažinti įvairius Zarasų rajono gyventojų sluoksnius, bet išgirsti jų rūpesčius ir viltis. Mūsų suburta tvirta, aktyvi komanda visada pilna pilietiškumo, ištikimybės dvasios Lietuvai – juo norime užkrėsti ir kitus.

Kalendoriniai metai dar nesibaigė. Norime dar atlikti daug svarbių, prasmingų darbų. Artėja Adventas – gerumo ir vilties laikas. Laikas, kai dalijame savo širdies šilumą...
Pateikiame šių metų trumpą savo veiklos kroniką.

Suorganizuoti LR Seimo narių susitikimai su gyventojais Suvieke, Dusetose, Antazavėje ir Zarasuose. Diskusijas rengė Gintarė Skaistė, Vytautas Juozapaitis, S. Jovaiša.
Vasario 15 d. Zarasų mokykloje - darželyje “Lakštingala” Suvieko ugdymo skyriuje minėjome Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Kovo 8 d. apsilankyta Turmanto pagrindinėje mokykloje, Lietuvos Valstybės Atkūrimo jubiliejui skirtose parodose: „Surask seną Turmanto nuotrauką“ ir „Padovanok dovaną Lietuvai“.
Kovo 19 d. Dusetų K. Būgos gimnazijoje įvyko susitikimas su gimnazistais: diskutuota apie šių dienų politinį gyvenimą ir sėkmę Lietuvoje.
Kovo 20 d. kartu su Obelių istorijos muziejaus darbuotojais Andriumi Dručkumi ir Valiumi Kazlausku susitikome su Lietuvos partizanų ryšininkėmis Bronislava Stašelyte- Zavackiene ir Elena Mickute-Jurevičiene.
Vykome į Červonkos kapines Eglainės kaime (Latvija), kuriose 1932 m. pastatytas paminklas (autorius - lietuvių skulptorius Stasys Stanišauskas) Lietuvos kariams, žuvusiems kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę, uždegėme žvakeles. Paminklo viršuje lietuvių ir latvių kalbomis užrašyta: „Žuvusiems Lietuvos kariams 1919–1920 m.“; apačioje – lietuvių kalba: „Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes kritome gindami Tėvynę“. Čia palaidotas 31 savanoris, žuvęs kovoje už Nepriklausomybę. Net tarybiniais laikais paminklas nebuvo sunaikintas.
Balandžio 9 d. pasveikinome gerb. Andrių Dručkų, Obelių Istorijos muziejaus įkūrėją - buvusį Lietuvos partizaną (slapyvardis: Kerštas), 90-mečio proga.
Balandžio 10 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje organizavome susitikimą su profesore, knygos autore Janina Radvile. Jos paskaita: „Keisti ir keistis niekada nevėlu“.
Balandžio 16-19 d. dalyvavome susitikimuose su gyventojais įvairiose rajono seniūnijose – vyko Mero ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narių ataskaitos bendruomenėms.
Balandžio 19 d. Dusetų bibliotekoje susitikome su režisieriumi Rimu Bružu.
Balandžio 20 d. Zarasų krašto muziejuje organizavome Lietuvos 100-mečio minėjimui skirtos mokinių piešinių konkurso „Aš kuriu Lietuvą“ parodos atidarymą ir laureatų apdovanojimus. Čia buvo eksponuojami Zarasų rajono mokyklų mokinių (5-19 metų amžiaus) geriausi dailės darbai. Dalyvavo LR Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Išleisti atvirukai - gražiausi piešiniai.
Balandžio 28 d. kartu su miškininkais, skautais ir šauliais sodinome medelius Gražutės girininkijoje vykusioje Miško sodinimo šventėje (pasodintos liepos, beržai, pušys, eglės).
Gegužės 4 d. vykome į pažintinę ekskursiją „Partizanų takais“ su Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos bendruomene.
Gegužės 11 d. dalyvavome Antazavėje vykusioje 100 ąžuolų sodinimo šventėje, skirtoje Lietuvos Valstybės Atkūrimo 100-mečiui.
Gegužės 12 d. vykome į TS-LKD XXIII suvažiavimą. ,,Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimais buvo pagerbti nusipelnę Sąjūdžio veiklai, aktyvūs partijos nariai. Sidabro ženklas įteiktas ir Zarasų TS-LKD skyriaus narei – Janinai BREIVIENEI.
Gegužės 14 d. diskutavome su Zarasų P.Širvio progimnazijos septintokais.
Gegužės 20 d. vykdėme dviračių žygį „Golgotos keliu“, skirtą susipažinti su Laisvės kovų istorija. Aplankėme Rokiškio rajono Aleksandravėlės ir Zarasų rajono Antazavės apylinkes, kuriose vyko laisvės kovos; apsilankėme kapinėse, apžiūrėjome paminklus, bunkerius. Žygyje dalyvavo daugiau kaip 100 dviratininkų: istorijos puoselėtojai, jaunuoliai iš Rokiškio ir Zarasų rajonų, mokytojai, bendraminčiai. (Istorinę apylinkių apžvalgą pateikė ir žygio maršrutą planavo Rimantas Jurevičius).
Gegužės 27 d. apsilankėme spektaklyje Antazavėje, kurio režisierius Gytis Gruzdas, mūsų skyriaus narys.
Birželio 2 d. pagerbėme a.a. Roko Žilinsko, LR Seimo nario, atminimą: Visagine vyko jo pirmųjų mirties metinių minėjimas.
Birželio 4 d. dalyvavome iškilmingame LPS 30-mečio minėjime LR Seime.
Birželio 8 d. lankėmės Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur vyko susitikimas su Lietuvos ekonomistu, SEB banko prezidento patarėju, mokslininku Gitanas Nausėda.
Birželio 14 d. minėjome Gedulo ir Vilties dieną Zarasų krašto muziejuje.
Birželio 21 d. vykome į TS-LKD būstinės atidarymo šventę Vilniuje.
Birželio 25 d. vyko LR Seimo narių Algio Strelčiūno ir Edmundo Pupinio susitikimai su mūsų skyriaus taryba.
Liepos 1 d. dalyvavome LR valstybinės vėliavos iškėlimo ceremonijoje Salake.
Liepos 6 d. giedojome „Tautišką giesmę“, prisijungdami prie viso Pasaulio lietuvių bendruomenės.
Liepos 14-15 d. vykome į TS-LKD sąskrydį Prienuose ir ekskursiją Kaune. Įdomūs seminarai, diskusijos, įvairios sportinės bei intelektinės rungtys. Iškovojome net 3 prizines vietas: Protmūšyje, virvės traukimo ir tinklinio varžybose.
Liepos 16 d. atsisveikinome su pirmuoju atkurtos Lietuvos miškų ūkio ministru profesoriumi Vaidotu Antanaičiu;
Liepos 21 d. lankėme partizanų užkasimo, palaidojimo vietas Utenos ir Zarasų rajonuose.
Rugpjūčio 8 d. pasveikinome maestro Lionginą Abarių – garbingo gimtadienio proga.
Rugpjūčio 11 d. vykome į Turmanto miestelio šventę: susipažinome su išsamiai pateikta Turmanto istorija, dokumentais.
Rugpjūčio 12 d. organizavome LPS 30-mečio minėjimą Zarasuose: aukotos Šv. Mišios, minėjimas aikštėje prie D.Bukonto paminklo, aplankėme kapą.
Rugpjūčio 16 d. Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje dalyvavome susitikime - diskusijoje „Kodėl dar šiandien skaitome knygas?“ su filosofu, LR Seimo nariu Andriumi Navicku.
Rugpjūčio 18 d. lankėmės Zarasų miesto ir Antazavės kaimo šventėse.
Rugpjūčio 25 d. vykome į Dusetų Meno galeriją – apžiūrėjome garsiąją dailininko Šarūno Saukos parodą.
Rugpjūčio 31 d. atsisveikinome su Andriumi Dručkumi - Lietuvos partizanu, Obelių Istorijos muziejaus įkūrėju.
Rugsėjo 3 d. su Mokslo ir žinių diena sveikinome Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos bendruomenę.
Spalio 5 d. Šv. Jonų bažnyčioje atsisveikinome su žymiausiu Lietuvos partizanu Adolfu Ramanausku – Vanagu.
Spalio 12 d. dalyvavome „Auksinės krivūlės“ riterio 2018 metų apdovanojimuose, kur Arnoldui Abramavičiui, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojui ir mūsų partiečiui už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui buvo įteiktas apdovanojimas.
Spalio 23 d. dalyvavome Zarasų krašto muziejaus renginyje „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui - 30“ ir susitikime su profesoriumi Vytautu Landsbergiu.
Lapkričio 3-4 d. aktyviai dalyvavome demokratijos šventėje – pirminiuose TS-LKD Prezidento rinkimuose.
Mes visada esame ištikimi savo žodžiams. Tai liudija mūsų darbai, nes mes juos visada atliekame su meile.

Ts-Lkd Zarasų skyriaus informacija

Viena iš SBA grupės įmonių UAB „Visagino linija“ , įkurta 2006 metais Visagino raj., Karlų km. Pramonės g. 4, turinti 800 darbuotojų, kviečia prisijungti prie savo komandos:

GAMYBOS DARBININKĄ(Ę) / OPERATORIŲ(Ę)
Darbo pobūdis:
• Darbas su šiuolaikiška , modernia baldų gamybos įranga;
• Gaminamos produkcijos kokybės užtikrinimas;

Jums siūlome:
• Mokymus ir kvalifikacijos kėlimą;
• Motyvacinius priedus;
• Dalinę maitinimo kompensaciją;
• Draudimą nuo nelaimingų atsitikimų;
• Nemokamą atvežimą įmonės samdomu transportu (iš/į Zarasai-Turmantas-Kimbartiškės).

Savo gyvenimo aprašymą (CV) prašome siųsti el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Telefonas pasiteirauti 8 (656) 07676 nuo 8 iki 16:45 val.

Nuo 2006 m. Zarasų rajone vykdo veiklą UAB „Adomus”. Tai vienintelė įmonė Zarasuose priklausanti Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai (LNTAA).

Kas yra GDPR?
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (angl. General Data Protection Regulation (GDPR)) – tai Europos Parlamento ir Europos Tarybos priimtas visoje ES tiesiogiai taikomas teisės aktas, įgyvendinantis asmens duomenų apsaugos reformą, ir taikomas verslui, valdžios institucijoms ir privatiems asmenims.

Ši nauja reforma suteikia papildomą apsaugą fizinių asmenų duomenims ir nustato naujus griežtesnius reikalavimus asmenims, kurie tvarko duomenis.

Visą reglamento tekstą lietuvių kalba galite rasti čia.

Susipažinkite su duomenų tvarkymo sąlygomis:
www.zarasuose.lt privatumo apsauga yra savaime suprantamas dalykas ir mes Jūsų asmens duomenis, kuriuos Jus pateikiate mums tvarkome patikimu, teisėtu būdu. Naudodamiesi www.zarasuose.lt portalu Jūs patvirtinate savo sutikimą mums tvarkyti Jūsų pateikiamus asmens duomenis: vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, IP adresą. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti ištrynę savo registracijos anketą www.zarasuose.lt portale arba informavę mus el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., kad anketą ir jos duomenis ištrintume mes.

Jei Jūs matote problemas, ar žinote jų sprendimo būdus, norime Jus išklausyti !!!
Turite pasiūlymų, idėjų.
Jums ne tas pats, kas bus rytoj.
Ateikite pas mus į TS-LKD Zarasų skyriaus biurą, adresu Sėlių a. 20 (šalia Swedbank).

Mūsų komanda kartu su Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariais Arnoldu Abramavičiumi, Violeta Barisevičiene ir Rimantu Jurevičiumi pasiruošę Jus išklausyti ir pagal galimybes Jums padėti ar patarti.

Susitikimo metu Jums bus pateikta TS-LKD frakcijos rajono taryboje veiklos ataskaita, taip pat Tarybos nariai Jums asmeniškai papasakos, ką jie nuveikė per ataskaitinį laikotarpį rajono labui.

Mes laukiame Jūsų kiekvieną antradienį nuo 15 iki 17 valandos.
Kiekvieną penktadienį nuo 11 iki 13 valandos.

Paskambinę telefonu 8 686 63318 arba parašę elektroninį laišką Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., kiekvienas Jūsų galite susitarti dėl kito tinkamesnio laiko pokalbiui.

TS-LKD Zarasų skyriaus pirmininkas Rimantas Jurevičius

Panašu, kad negirdėjusių apie institucinės globos pertvarką – jau nebėra. Visi žino ir visi turi savo nuomonę šiuo klausimu: vieni pritaria pertvarkai, kiti ją peikia. Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014 – 2020 m. veiksmų planą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė įsakymu patvirtino jau 2014 m. vasario 14 d. Nepaisant nuomonių įvairovės, yra viena ir nenuginčyjama tiesa: KIEKVIENAS VAIKAS TURI TEISĘ AUGTI ŠEIMOJE, KAIP PILNAVERTIS JOS NARYS!

Vilniškė UAB „Debris“ planavo Visagine įsteigti pavojingų ir nepavojingų atliekų aikštelę. Matyt, pagalvojo, kad visaginiečiai prie įvairių atliekų rūšių gyventi pripratę ir įpras gyventi ir prie vilniečių šiukšlių.

Unikalioje Lietuvos vietovėje - prie 2016 m. Lietuvos medžiu išrinkto Stelmužės ąžuolo bus suteikta galimybė vaikams, jaunimui ir suaugusiems užsiimti ir patiems aktyviai dalyvauti vykdomose edukacinėje programoje ir kūrybinėje inscenizacijoje. Mitologinės-edukacinės inscenizacijos ,,Parėję iš sėlių genties" metu dalyviai sužinos apie Stelmužės dvarvietę, dalyvaus aukuro aukojime, išgirs istorijas, mitus, legendas, turės unikalią galimybę susipažinti su aukštaitiškomis sutartinėmis.

Slapukai

Kad ši svetainė tinkamai veiktų, kartais į jūsų įrenginį ji įrašo mažas duomenų rinkmenas, vadinamuosius slapukus. Tą patį daro ir dauguma didžiųjų interneto svetainių.
Kas yra slapukai?

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kurią svetainė jums joje apsilankius išsaugo jūsų kompiuteryje arba judriojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė gali tam tikrą laiką „atsiminti“ jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), o jums nereikia jų iš naujo įvedinėti kaskart lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Kaip naudojame slapukus?

Kai kurie mūsų puslapiai naudoja slapukus, kad atsimintų:
jūsų rodymo pasirinktis, pavyzdžiui, spalvų kontrastingumo parinktis arba šrifto dydį;
ar jau atsakėte į apklausos klausimą iškylančiame lange apie svetainės turinio naudingumą (tam, kad jūsų nebūtų klausiama dar kartą);
ar sutikote, kad naudotume slapukus šioje svetainėje.
Be to, su kai kuriais mūsų puslapių vaizdo siužetais naudojami slapukai, kad būtų galima anonimiškai gauti statistinių duomenų apie tai, kaip radote tą puslapį ir kokius vaizdo siužetus žiūrėjote.
Kad interneto svetainė galėtų veikti, nebūtina leisti naudoti šiuos slapukus, bet tai padarius naršyti jums bus paprasčiau. Galite ištrinti arba blokuoti slapukus, bet tokiu atveju kai kurios šios svetainės funkcijos gali neveikti taip, kaip numatyta.
Su slapukais susijusi informacija nenaudojama jūsų tapatybei nustatyti, o surinktus duomenis apie naudojimąsi svetaine visiškai kontroliuojame. Šie slapukai nenaudojami jokiais kitais nei pirmiau aprašytieji tikslais.

Ar naudojame kitus slapukus?

Kai kuriuose mūsų puslapiuose arba svetainėse gali būti naudojami papildomi arba skirtingi nuo pirmiau aprašytųjų slapukai. Tokiu atveju apie juos informacijos bus pateikta atitinkamame puslapyje. Gali būti atsiklausta jūsų sutikimo naudoti šiuos slapukus.
Kaip kontroliuoti slapukus?

Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir (arba) ištrinti slapukus. Išsamesnės informacijos pateikiama adresu aboutcookies.org. Galite ištrinti visus jūsų kompiuteryje jau esančius slapukus, o daugumą naršyklių nustatyti taip, kad slapukai nebūtų įrašomi jūsų įrenginyje. Tačiau tokiu atveju jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Siūlome Jums reklamuotis Zarasų krašto informacijos ir naujienų tinklapyje www.zarasuose.lt.

Tai efektyvi ir pakankamai pigi reklama siekiant pritraukti kuo daugiau klientų būtent iš Zarasų rajono.

Šiuo metu siūlome tokias standartines reklaminių skydelių vietas ir formas:

A1 728x90 - reklaminis skydelis viršuje, rodomas visuose puslapiuose, 20 EUR/mėn;

A2 970x90 - reklaminis skydelis viršuje, rodomas visuose puslapiuose, 30 EUR/mėn;

B1 250x600 -  skydelis kairėje pusėje, rodomas visuose puslapiuose, 20 EUR/mėn;

B2 250x600 -  skydelis dešinėje pusėje, rodomas visuose puslapiuose, 20 EUR/mėn;

B3 250x250 -  skydelis kairėje pusėje, rodomas visuose puslapiuose, 15 EUR/mėn;

B4 250x250 -  skydelis dešinėje pusėje, rodomas visuose puslapiuose, 15 EUR/mėn;

C reklaminis straipsnis naujienų kategorijoje, 15 EUR/vnt.

Užsakovui pageidaujant galimos įvairios kitos reklamos formos visame portale ar kurioje nors rubrikoje.

Jei susidomėjote mūsų pasiūlymu, prašome su mumis susisiekti elektroniniu paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba telefonu: +37067207522

2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos reklamos įkainiai ir sąlygos

Internetas

www.zarasuose.lt

Viešoji įstaiga "Zarasuose.Lt", įm.k. 302665902

Pagarbiai,

Zarasuose.LT admininstracija.

Zarasų rajonas – išsidėstęs šiaurės rytinėje Lietuvos Respublikos dalyje, Utenos apskrityje, Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumose, jo plotas užima 1339 kv. km. Šiaurėje pasienis su Latvijos Respublika, o rytuose su Baltarusijos Respublika. Zarasų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Zarasų apskrities 24 apylinkių, šiandien rajone rasime 10 seniūnijų, rajono administracinis centras – Zarasų miestas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2010 m. pradžioje rajone gyveno šiek tiek mažiau nei 20 tūkst. gyventojų.

LEGENDA

Tai nutiko labai seniai – tada, kai krašte gyvenę žmonės netikėjo, kad gali nugalėti vandenį, kurio jame buvo tiek daug, jog akimis aprėpti negalėjo, o žemę – aukso verte matavo…Rodos, niekas šio krašto gyventojams padėti negalėjo…Kartą paežere vaikščiojo Galiūnas ir užkliuvo už labai didelio akmens. Supykęs nutarė numesti jį pragaran! Ir taip bandė galynėtis su juo, ir kitaip – akmuo iš vietos net nepajudėjo. Ne vieną dieną jėgų Galiūnas saujomis sėmėsi iš ežero, gausiai maitinosi ir darbų nedirbo.

Po to, kai jėgos veržte veržėsi ir Galiūnas jautėsi esąs stipriausias iš stipriausių, pakėlęs akmenį leidosi pristatyti jį pragaran iki pirmųjų gaidžių. Kiek suklaidintas mėlių tolių atsitokėjo tik tada, kai prie pragaro vartų giedant gaidį nugirdo! Išsigandęs Galiūnas paleido akmenį čia pat po kojomis skubančio ežero bangon… Nuo krintančio iš rankų akmens sudrebėjo visas kraštas ir nuo jo smūgio galios nubiro kylančiomis iš ežero dugno žemėmis, virtusiomis kalneliais, kalvomis bei daubomis, kurios išsyk stebuklingai sužaliavo…

ZARASŲ RAJONAS

Dosnus Kūrėjas buvo Zarasų rajonui - įkūrė jį prie garsių ežerų ir tarp gražių miškų. Todėl neretai atvykusi į jį stebina gamtos įvairovė, jo unikalumas ir spalvingumas visais metų laikais. Upių ir ežerų vingiai, negausiai apgyvendinta krašto teritorija – kaskart naujai atrandami krašte poilsiaujančių ir juo turistaujančių stebuklai.

Zarasų rajonas, esantis šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, ypač išsiskiria savo kraštovaizdžiu. Jis yra išsidėstęs Baltijos kalvyno Aukštaičių aukštumų šiaurės rytų dalyje. Šiaurėje jis ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – Baltarusija, pietuose – su Ignalinos ir Utenos rajonais, vakaruose – su Rokiškio rajonu.

Greta kalvų, yra gilių daubų, vadinamų rinomis, daugumą kurių sudaro siauri, ilgi ir gilūs slėniai, kurių formą atkartoja kai kurie rajono ežerai – Čičirys, Ligajai, Baltys ir kiti, tarp savęs sujungti upėmis ir upeliukais. Ploto atžvilgiu rajonas nenusileidžia daugumai šalies rajonų (1339 km2), tačiau gyventojų jame negausu (apie 22,0 tūkst.).

Kalvotas vietovės reljefas nubarstytas melsvais ežerų lopinėliais ir padabintas žaliais miškų plotais. Rajono teritorijos dalyje gyveno viena baltų genčių – sėliai. Nuo latgalių juos skyrė Dauguvos upė, kuri buvo svarbus prekybinis sėlių kelias. Apie jų buvimą liudija vientisa piliakalnių kultūra, siejanti Zarasų krašto proistorę su istoriniais laikais. Rašytiniuose šaltiniuose sėliai paminėti tik XI a. Jų likimą lėmė šios genties geopolitinė padėtis ir sudėtingi XII – XIII a. politiniai procesai, nes tuomet kraštas buvo pati neramiausia vieta. Sėliai nepaliko rašytinių paminklų, tačiau Zarasų krašte išliko pavadinimų, kuriuos, ko gero, iš jų paveldėjome: Antazavė, Zirnajai, Smėlynė, Čičirys, Zalvė, Čiaunas, Zaduoja ir pan. Manoma, kad sėliai gyveno Zarasų, Rokiškio, Biržų rajonuose ir į šiaurės rytys iki pat Dauguvos (Latvijos Respublika), o pietvakariuose siekę Salaką, Salas ir Kupiškį4.

Krašto teritorijoje gyvenusios lietuvių gentys palaikė glaudžius prekybinius ryšius su artimais kaimynais ir net su tolimais kraštais. Gutaučių, Velikuškių lobiai, ties rajono riba rastas žalvarinis papuošalas su varpeliu, kiti archeologiniai radiniai rodo, kad jie I-X a. į Zarasų kraštą atkeliavo ne tik iš Romos imperijos, bet net iš Samanidų – tolimos feodalinės tadžikų valstybės5.

Prieš šimtus tūkstančių metų visas Zarasų rajonas buvo padengtas storu ledo sluoksniu, atslinkusiu nuo Skandinavijos kalnų. Tuo apledėjimo laikotarpiu ir susidarė rajono paviršiaus reljefas. Su savimi ledynas nešė įvairias padermes, nuolaužas, nuosėdas. Ledynas, taip išraižęs Zarasų krašto paviršių, nesitraukė ramiai: slinkdamas jis plaišėjo, atskiros ledynų srovės ir kraštai susidurdavo, surausdami ir palikdami atneštas morenas, riedulius – taip susidarė kalvotas ir ežeringas Zarasų krašto veidas…Ledynas paliko jame šimtus didesnių ir mažesnių vandens telkinių, Tirpstančių ledynų vanduo pakeliui paliko ir smulkiausias moreninių sąnašų dalelytes – smėlį6.

Prieš daugelį metų Zarasų krašte ošė neįžengiamos girios ir telkšojo daugiau ežerų nei dabar. Patogesnėse gintis vietose, apsuptose ežerų, upelių, tankių girių stovėjo pilaitės – sustiprintos lietuvių sodybos. Neabejojama, kad jos yra patyrusios Livonijos riterių puolimus, kurie 1275 m. netoliese, Daugpilyje (Latvijos Respublika), pasistatė tvirtovę, turėjusia būti kryžiuočių atramos punktu jiems skverbiantis Padauguviu į Rytus. Įsikūrus šiai tvirtovei, Zarasų kraštas atsidūrė karinių susidūrimų tarp Livonijos riterių ir lietuvių bei rusų kunigaikščių zonoje. Manoma, kad kraštas matė ne tik Traidenio ir Vytauto karių pulkus, kurie kelis kartus sėkmingai puolė Daugpilį, bet ir Ivano III kariuomenę, kuri XV a. buvo užėmusi Daugpilį7. Iš Daugpilio tvirtovės ordino vienuoliai nuolat rengė žygius ir į dabartines Zarasų, Dusetų apylinkes, kaimyninį Utenos rajoną. Kronikinkas Hermanas Vartbergė, minėdamas 1373 m. vasario mėnesio kalavijuočių žygį į šias apylinkes, nurodo, kad be didelių turtų dar ir abiejų lyčių belaisvių buvo paimta apie 1000, o išžudyta – be skaičiaus. Lietuviai surengė nemažai atsakomųjų žygių į Livonijos ordino užgrobtas žemes, o 1413 m. kunigaikščio Vytauto vedini kariai sugriovė Daugpilio tvirtovę ir apsaugojo aplinkines žemes nuo nuolatinių kruvinų žygių8.

Įdomi ir rajono geologinė praeitis. Seniausias kristalinis uolienų pamatas, kuriam per keli milijardai metų, slūgso daugiau nei 700 m gylyje. Per tą laikotarpį dabartinė rajono teritorija buvo ne kartą atsidūrusi jūros dugne arba iškilusi virš jos lygio. Tyrinėjant gausius rajono akmenis, paaiškėjo, kad šio krašto paviršius susiformavo daugiau nei prieš…16 tūkstančių metų9.

Rajono klimatas labiau kontinentinis nei kitose šalies vietose. Čia vyrauja pietvakarių vėjai. Rajono klimatą kiek švelnina ežerai (kai jie neužšalę), nemažą įtaką turi miškų masyvai.10 Rajonas yra pereinamoje zonoje tarp Vakarų Europos jūrinio klimato bei Rytų Europos žemyninio ir įeina į Aukštaičių aukštumos klimatinį parajonį. Rajone vidutinis metinis vėjo greitis 3,5 m/s, vienas iš mažiausių šalyje, o pučia vėjai dažniausiai iš pietvakarių ir vakarų.

Žiema krašte – ledu sukaustyti vandens telkiniai ir po sniego kepurėmis snaudžiantys miškai. Pavasaris krašte subanguoja ežerais jiems išsiveržus iš ledinio glėbio ir orui prisisotinus ievų kvapu. Vasara vilioja šiltut šiltutėliu, pasak mėgėjų „kaip arbata“ vandens telkinių vandeniu ir kvapaus pušynų aromato prisotintu oru, kurio pilnas visas miškuose skendintis Zarasų kraštas.11 Ruduo krašte – gabios peizažistės gamtos neišsenkančių spalvų paradas.

ZARASŲ RAJONO GAMTA

Dėl gamtos išteklių – Zarasų rajonas yra vienas ypatingiausių ir gražiausių Lietuvoje. Rajono teritorijoje du regioniniai parkai – Gražutės ir Sartų.

10 proc. (13381,1 ha) rajono užima vandens telkiniai – jų priskaičiuojama vos ne 300. Tad ežerų kraštu vadinamas Zarasų rajonas – ežeringiausia teritorija visoje Utenos apskrityje. Rajone vyrauja nedideli iki 10 ha ploto ežerai, per rajoną teka 8 upės, iš kurių ilgiausia Šventoji, juo vingiuojanti 44,7 km12. Ežerai – puikusis Zarasų krašto papuošalas, kuris visada traukia keliautojo akį: vos pasigėrėjęs vienu ežeru, kiek paėjęs ar pavažiavęs rajono svečias dažnai nustemba – tarp kalvų ir miškų tartum sidabrinė akis sublizga kitas. Dar žingsnį žengia ar kiek tolyn pajuda ir vėl naujas reginys – nedideliame slėnyje tyvuliuojantis mėlynas vandens lopinėlis…13 Apie vandens telkinių atsiradimą yra išlikęs senas padavimas – pasakojama, kad ežerai atsirado labai senais laikais. Tuo metu visa žemė buvo padalinta į tris juostas: šiaurinę, vidurinę ir pietinę. Šiaurinėje juostoje buvo labai šalta, jos paviršių dengė ledas, o vidurinėje ir pietinėje – labai karšta. Praamžius norėjo sušvelninti atmosferinius skirtumus: tuo tikslu jis sukūrė vandenynus, kurie vėsino karštį, tačiau šiaurinėje juostoje klimatas nepakito. Praamžius sukūrė augmeniją, gyvūniją ir galiausiai žmones – juos apgyvendino visose juostose. Lietuviai, žemaičiai, latviai ir prūsai buvo įkurdinti prie Baltijos jūros, labai palankioje vietoje, kur gamtinė aplinka jiems teikė pakankamai maisto ir gėlo vandens. Šiaurinėje juostoje tarp ledakalnių buvo apgyvendinti du milžinai. Kartą jie susikivirčijo, kuris jų toliau numesiąs ledų kalną. Tarp jų prasidėjo rungtynės – ėmė didžiausius ledkalnius, kuriuos tik įstengė pakelti, ir mėtė juos į vidurio juostą. Daugiausia ledkalnių nukrito Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, o ypač daug jų buvo numesta į šiaurrytinę Lietuvos dalį. Krisdami ledkalniai išmušė dideles duobes, bet dar liko tinkamų vietų gyventi žmonėms. Tirpstant ledo kalnams, susidarė tirštos miglos, kurios trukdė orientuotis aplinkoje ir apsunkino žmonių gyvenimą. Matydamas žmonių negales ir norėdamas jiems padėti, Praamžius sukūrė dar du milžinus – Miglovarį ir Daugalį. Miglovariui įsakė išsklaidyti miglą, o Daugaliui – likusius ledų kalnus sumesti į Baltijos jūrą. Daugalis pirmiausia apvalė Rytinę Prūsiją ir Žemaitiją, o vėliausiai Šiaurės Rytų Lietuvą. Pastarojoje vietoje didesnė dalis ledkalnių jau buvo ištirpusių, ir jų vietoje susidarė Sartų, Čičirio, Avilių, Luodžio, Zarasų ir kiti ežerai, ežerėliai.14

Gražūs bei įspūdingi ir Zarasų krašto miškai. Iš jų ypač išsiskiria Gražutės giria, kuri nuberta ežerais ežerėliais, kurie tarp kalvų ir kalnelių sujungti upeliais. Miškai, daugiausia pušynai (sudaro per 65 proc. viso miško masyvo) užima per 30 proc. jo teritorijos (51 tūkst. ha). Teritorinio miškų išdėstymo požiūriu beveik visą Zarasų rajono teritoriją galima apibūdinti kaip mažų ir vidutinių miškų optimalaus pasiskirstymo zoną. Tik į pietus nuo Zarasų išsiskiria trys stambesni Gražutės, Salako ir Tumiškės miškų masyvai. Geoekologiniu požiūriu toks teritorinis išdėstymas yra labai palankus, nes beveik visame rajone išlieka miškingo kraštovaizdžio įspūdis, o atstumas tarp gretimų miškų tėra 2-3 km.

Gražutės regioninis parkas įsikūręs rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos rajonuose. Bendras plotas – apie 29,7 tūkst. ha. Parke priskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5,7 tūkst. ha visos jo teritorijos. Apie 17 tūkst. ha parke užima miškai, kuriuose didelis valgomųjų grybų, surenkamų iš 1 ha, kiekis. Parkas priskiriamas mažiausiai žmogaus ūkinės veiklos paliestų teritorijų kategorijai. Aplankykite unikalų šalies mastu Žvėrinčiaus rago iškyšulį Luodžio ežero pietinėje dalyje – mažąją „Neriją“, pačią didžiausią parko kraštovaizdžio vertybę – Švento ežerą, benuotekinį Šiurpio ežerą, Degučių ir Šavašos pažintinius takus, praplaukite Šventosios upės vaga – parko ašimi, sujungusia jo vandenis į vieningą hidrografinę sistemą…(Gražutės regioninio parko direkcija: Laisvoji a. 14, Salakas, tel. 8 385 59426, 59425, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.grazute.lt ).

Zarasų ir Rokiškio rajonų sandūroje išsidėstė 12547 ha užimantis Sartų regioninis parkas. Jame yra 30 vandens telkinių, užimančių 17 proc. teritorijos, 30 proc. jame užima miškai. Parko ašis – penktas pagal dydį Lietuvoje 1350 ha Sartų ežeras – hidrografinis draustinis, turintis 8 stambias atšakas, 7 salas, daugybę įlankų, pusiasalių ir protakų. Vieną iš jo salų, Dumblynės, archeologai įvardija kaip kelių laikotarpių archeologijos paminklą (neolito pabaiga – žalvario amžiaus pradžia ir I tūkstantmečio pirmos pusės gyvenvietės vieta). Šioje saloje rastas lobis datuojamas X – XII a. Parko teritorijoje išskirtinę vietą užima Vosynos gamtinis rezervatas, Jaskoniškių ir Ilgašilio pažintiniai takai. Apie Sartų ežerą galima pastebėti savitą paežerių kaimų išdėstymą, vienkiemių kaimo kraštovaizdžio kompleksus bei jų įvairovę. Vizualiniu ir pažintiniu aspektu labai įdomios centrinė ir rytinė parko dalys (Sartų regioninio parko direkcija: Vytauto g. 5, Dusetos, tel. 8 385 56834, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., http://www.sartai.info ).

KULTŪRA

Zarasų kraštą puošia ir garsina ne tik gamtos ištekliai, bet ir vertingi kultūros paveldo objektai. Kultūriniame rajono palikime svarbi vieta tenka architektūros paminklams. Tai – liaudies architektūriniai statiniai, buvusių dvarų ansambliai, religinio kulto pastatai, gamybiniai ir ūkiniai trobesiai, memorialiniai paminklai. Rajone esančių dailės paminklų sąraše nemažai vertingų XVII – XIX a. vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, sukurtų profesionalių dailininkų ir liaudies meistrų. Rajone rasite ir archeologijos paminklų – piliakalnių, senkapių, pilkapių, mitologinių akmenų su įvairiais ženklais bei pėdomis. Keliaudami Zarasų kraštu galite apžiūrėti istorijos bei urbanistikos paminklus.

Zarasų kraštas gausus ne tik rekreaciniais ištekliais ir kultūros paveldo palikimu. Neklysta tie, kurie teigia, kad svarbu išsaugoti ir savo kultūrinio gyvenimo tapatumą, per kurį galima išskirti ne tik krašto unikalumą, bet ir įgyvendinti svarbią kultūros misiją. Jau tradiciniai, žinomi ir naujai įgyvendinami kultūros projektai – vertybė, dėl kurios verta atvažiuoti į Zarasų kraštą: senas muzikavimo tradicijas populiarinantis liaudiškos muzikos festivalis „Sėlos muzikantai“, vaikų pramoginių šokių studijų bei popchorų festivalis „Po drugelio sparnu“, „Poezijos pavasarėlio“ populiarinama krašto literatų kūryba, jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“, po visą Utenos apskritį pabiręs tarptautinis liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalis „Ežerų sietuvą“ ir jo dalyviai – tolimiausių šalių kultūros pasiuntiniai, tarptautinis jaunimo kūrybos forumas – konkursas „Undinėlių daina“, prozos žodžio skrydis senojoje Stelmužėje „Prozos rudenį“ – ryškūs ir įsimintini įvykiai tiek vietos, tiek krašto svečių vertinimuose. O kaip be Dusetų, garsiųjų Sartų ir čia per 210 metų bėgančių žirgų, žiemos mugės šurmulio, čia skambančių dainų ir melodijų?..Tikime, kad lankydamiesi rajono kultūros renginiuose atrasite naujas ežerų krašto spalvas jo praeityje, dabartyje ir rytojuje.

HERALDIKA

ANTALIEPTĖ

Antalieptės herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus 2000 metų gruodžio 5 dienos dekretu Nr. 1106.
Antalieptė istorinio herbo niekada neturėjo, todėl svarstant naujo herbo idėjas Lietuvos Heraldikos komisijoje prie Respublikos Prezidento, buvo pritarta herbe pavaizduoti sidabrinį lieptą su auksiniu kryžiumi. Tiltas – lieptas simbolių kalboje reiškia susivienijimą, atskirų dalių ryšį, jungtį. Daugelyje tautų paplitęs aiškinimas, kad tiltas jungia dangų su žeme. Kryžius – vienas iš seniausių simbolių religijoje ir mene. Krikščionybės laikais kryžius – Kristaus nukryžiavimas – įgijo ypatingą reikšmę, tapo ne tik kančios, bet ir Kristaus mokymo pergalės – krikščionybės apibendrintu simboliu. Antalieptės herbe jis išreiškia vietovėje ilgai veikusių vienuolių ordinų žymius darbus. Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, tvirtumą ir sąžiningumą.
Herbo etaloną parengė dailininkas Arvydas Každailis.
Iš Antalieptės istorijos. Antalieptės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XVI a., tuo metu kaime gyveno 107 šeimos. Miesteliu gyvenvietė dokumentuose vadinama nuo 1675 metų.
Antalieptės vardas sudarytas iš krašto tarmėms būdingo priešdėlio anta- ir šaknies liept-, nes gyvenamoji vietovė kūrėsi prie upės, per kurią jau tada galėjo būti lieptas. Seniausių gyventojų teigimu, vienu metu Antalieptė buvo vadinta Lieptine.17

DEGUČIAI

Degučiai – labai išplitęs vietovardis. Lietuvoje yra net 40 Degučių. Kalbininkai Degučių pavadinimo kilmę aiškina trejopai: jis galėjęs kilti iš Degučio pavardės, iš siautusio gaisro ar iš kitados vietovėje buvusio deguto varyklos.

Degučių apylinkės vadinamos miškų ir ežerų karalija. Gausūs lapuočių miškai skatino seną vietinių žmonių verslą – deguto varymą. Senovinis deguto gamintojų verslas įprasmintas ir Degučių herbe. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Degučių herbas – sidabriniame skydo lauke, liepsnos linija atskirtame nuo raudonos skydo papėdės, pavaizduotos trys juodos degutinės.

Istoriškai vietovė žinoma tik iš carinės Rusijos laikų, XIX a. vidurio, kai čia buvo Sankt Peterburgas – Varšuva kelyje pašto ir diližanų stotis. Iki šių dienų Degučiuose išlikę kelio apeivių namas ir pašto arklių keitimo stotis, kurios viename pastate įsikūrusi bažnyčia.

DUSETOS

Istorinio herbo Dusetos neturėjo. Tad Heraldikos komisija pritarė dusetiškių nuomonei, kad miesto herbe turi būti žirgų simboliai. Juk ne vieną šimtmetį kiekvieną žiemą Dusetose ant garsiųjų Sartų ežero ledo arba šalia jo esančiame hipodrome vyksta dabar jau tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės. Žinomas dailininkas Arvydas Každailis parengė Dusetų miesto herbo etaloną: jo skydo sidabriniame fone vaizduojami trys raudoni žirgai. Heraldikos kalboje žirgas – džiaugsmo, pergalės, gyvenimo jėgos, grožio ir greičio simbolis.
Dusetų herbas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas 1999 metais18.

SALAKAS

Salako herbas patvirtintas laikinai einančio Lietuvos Respublikos Prezidento A. Paulausko 2004 metų liepos 7 d. dekretu.
Herbe pavaizduotas sakalas, laikantis kryžių ir stovintis ant akmens blokelių. Šis herbo simbolis atspindi vieną miestelio vardo kilmės legendą, o kryžių ir blokelius geriausiai apibūdina bažnyčios sienoje įtvirtintas atminimo lentos tekstas „….Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl Tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant”. Simbolių kalboje sakalas – saulės, vyriškumo, dangiškumo, uolaus tarnavimo, tikslo siekimo, kilnumo atitikmuo. Lietuvoje šis paukštis – kario gynėjo įvaizdis. Krikščionybėje kryžius – nukryžiuotojo Kristaus kančios, Atpirkėjo pergalės, bendras krikščioniškojo tikėjimo simbolis. Raudona skydo spalva herbe simbolizuoja drąsą, narsą ir meilę.
Salako herbo etaloną parengė dailininkas Arvydas Každailis.20

1,3,6,7,11,13parengta pagal D. Juknevičiaus „Zarasai ežerų kraštas“

2,12,14,15,16parengta pagal Laimos Raubiškienės sudarytą knygą „Zarasai laiko vilnyse“

4pagal Matiuko „Po Zarasų kraštą“

5,8,,10pagal A. Žilėno ir D. Žilėnienės „Zarasų rajonas“

17pagal O. Kačkienės publikaciją laikraštyje „Zarasų kraštas“

18,19pagal Garbės kraštotyrininko J. Nemanio medžiagą

20pagal R. Kisieliaus medžiagą

Šaltinis: Zarasų rajono TIC

Norite susisiekti su Zarasuose.LT adminstracija? Mielai laukiame!

Kontaktinė informacija:

El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Telefonas: +37067207522

Visada yra malonu sulaukti Jūsų laiškų, nes tik taip mes galime siekti tikslo kartu!