LATVIJOS MENININKŲ KŪRYBOS PARODA „STIKLO POJŪTIS“

Paroda „STIKLO POJŪTIS“ Dusetų dailės galerijoje atidaryta balandžio 19 d. Parodoje eksponuojami meninio stiklo kūriniai, sukurti vykdant projektą Lyvanų (Latvija) stiklo ir amatų centre. Ši nuostabi, skaidri, žaižaruojanti spalvomis stiklo paroda veiks iki gegužės 29 d. – būtinai užsukite!

Atidarymo metu žiūrovus pasveikino Ilze Griezāne, Līvānu stiklo ir amatų centro vadovė, stiklo meistras Remigijus Kriukas, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, dailininkas Rimvydas Pupelis.    

Ilze Griezāne perskaitė sveikinimą – parodos anotaciją: „Laba diena Lietuva, laba diena Dusetos, laba diena gerbiami menininkai ir meno mylėtojai! Man labai patinka stiklas, tikriausiai dėl savo paradoksalios prigimties: skaidrus kaip vanduo, sunkus kaip akmuo, nematomas kaip oras, kietas kaip žemė. Jis – lyg žmogaus kvėpavimas į ugningą krosnį. Šia paroda „Stiklo jausmas“ pristatome jums linkėjimus iš Livanų, Latvijos. Miesto pavadinimas siejamas su stiklu – Livanuose nuo XIX amžiaus veikė stiklo fabrikas, tačiau 2008 m. buvo uždarytas. Šiuo metu šią tradiciją Livanuose tęsia Livanų stiklo ir amatų centras su Livanų stiklo muziejumi ir stiklo pūtimo dirbtuvėmis. Būtent Livanų stiklo ir amatų centro stiklo pūtimo dirbtuvėse visi šie meno kūriniai buvo sukurti padedant mūsų stiklo pūtėjui Aleksandrui Logvinsui.

Parodą sudaro 2 dalys – 10 iškilių Baltijos šalių stiklo menininkų darbai. Tai Remigijus Kriukas, Aida Rotchenkova, Dainis Gudovskis, Juris Dunovskis, Liudmila Safronova, Anna Varnase, Herbert Erbs, Vineta Groza, Ieva Birgele ir Baiba Dzenīte. Menininkus suvienijo labai įdomus projektas, kuriame turėjo galimybę susitikti, pasisemti įkvėpimo iš Livani stiklo muziejaus kolekcijos ir sukurti savo stiklo pojūtį.

Antroji dalis – mūsų stiklo pūtėjo Aleksandro Logvino parodų fondo darbai, sukurti eksperimentuojant su naujomis stiklo kūrimo technikomis.

Noriu pasakyti didelį ačiū šios parodos krikštatėviui Remigijui Kriukui, kuris rekomendavo Jūsų dailės galeriją! Labai ačiū Alvydui Stauskui ir visam Dusetų dailės galerijos kolektyvui už nuostabų priėmimą ir pagalbą. Kartu pasidžiaukime šia fantastiška medžiaga – stiklu!”

Lyvanų (Līvāni) stiklo jausmas

„Stiklas – trapi, bet labai patvari medžiaga, kaip ir žmogus“, – taip sako stiklo menininkai. Stiklas Lyvane užima ypatingą vietą, tačiau už kiekvieno stiklo gaminio slypi jį sukūręs žmogus.

Lyvanų miestas Latvijos kultūrinėje erdvėje dažnai pristatomas su Lyvanų stiklu ir šviečia Latvijos žemėlapyje kaip stiklo centras, kuriame yra didžiausia Latvijoje stiklo kolekcija – paroda „ Lyvanų stiklo muziejus“. Lyvaniečiui stiklas yra labai svarbus ir lemtingas, nes beveik kiekvienoje lyvaniečių šeimoje yra žmogus, susijęs su šia kaprizinga medžiaga. Stiklo pūtimo įgūdžiai primena žmonėms apie sunkų, bet kūrybišką darbą, prasidėjusį Lyvanuose prieš daugiau nei šimtą metų ir praktikuojamą iki šiol Lyvanų stiklo ir amatų centro stiklo pūtimo dirbtuvėse. Jei kas nors paklaustų: „Su kuo jums asocijuojasi Lyvanai – dažniausiai sulauksite atsakymo: „Su stiklu“.

Stiklo gaminiai Lievenhofe (dabar – Līvāni) pradėti gaminti 1887 m., kai Dinaburgo pirklys Julius Fogesas čia įkūrė stiklo fabriką. Bėgant amžiams stiklo gamybos tradicijos keitėsi ir tobulėjo. Lyvanų stiklas savo klestėjimą išgyveno praėjusio amžiaus 70 – 80-aisiais, kai Lyvanų stiklo fabrikas buvo didžiausias stiklo fabrikas Baltijos šalyse ir savo produkciją pardavinėjo ne tik Sovietų Sąjungos teritorijoje, bet ir užsienyje. XX amžiaus 90-ųjų permainų vėjais prasidėjo spartus įmonės nuosmukis, kol 2008 metais stiklo gaminių gamyba Lyvanuose buvo visiškai nutraukta. Tačiau Lyvanai neįsivaizduojami be stiklo, todėl stiklo pūtėjo Aleksandro Košelevo iniciatyva 2016 metais Lyvanų regiono savivaldybė įgyvendino ilgai puoselėtą svajonę įkurti stiklo pūtimo cechą, siekiant atgaivinti stiklo pūtimo Lyvanuose tradicijas, kurioms grėsė išnykimas. Iš pradžių stiklo pūtimo cechas veikė tik 3 mėnesius bandomuoju režimu, tačiau 2018 metais pūtimo ceche nuolatinį darbą pradėjo stiklo pūtimo meistras Aleksandras Logvinas ir jo mokinys Valerijus Weissas. Latvijoje nėra specialios mokyklos, kurioje būtų galima išmokti stiklo pūtimo įgūdžių, todėl vienintelis būdas išmokti šio amato – stovėti šalia meistro prie krosnių ir rankomis bei protu bandyti suvaldyti karštą masę iš stiklo. Šiuo metu stiklo pūtėjo padėjėjas Ivaras Aboltinis, vadovaujamas Aleksandro, mokosi stiklo pūtimo amato. Kasdien du stiklo pūtėjai iš karštos stiklo masės kuria naujus gaminius – spalvingus suvenyrus ir indus. Stiklo pūtimo tradicija Lyvanuose nuo 2020 metų įtraukta į Latvijos nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Šioje parodoje rodomos dvi ekspozicijos: „ Lyvanai = stiklas“ ir „Stiklo pojūtis“. Visus šiuos stiklo meno kūrinius vienija stiklo pūtimo tradicija, kuri puoselėjama Latvijoje, Lyvanų mieste, Lyvanų stiklo ir amatų centro pūtimo ceche stiklo pūtėjo Aleksandro Logvino rankose.

Ekspozicijoje „ Lyvanai = stiklas“ eksponuojami per pastaruosius 5 metus Lyvanų stiklo ir amatų centro stiklo pūtimo dirbtuvėse sukurti darbai, iš kurių atrinkta daugiau nei 200 meistriškiausių, gražiausių, įdomiausių darbų, kad visi turėtų galimybę pamatyti šią Lyvanų mieste sukurtą stiklo kolekciją. Stiklas yra medžiaga, kuri trapi kaip ir moteris, bet meilės dėka yra nuolanki ir puošni savo formomis bei linijomis. Aleksandras Logvinas moka valdyti ir formuoti šią įdomią medžiagą, o sukurti stiklo gaminiai rodo jo meistriškumą, meilę šiam amatui ir stiklui. Stiklo pūtėju meistras dirba 39 metus, o pirmuosius gaminius pagamino Lyvanų stiklo fabrike. Savo darbo įgūdžius Aleksandras tobulino savarankiškai, studijuodamas kitų menininkų darbus, papildydamas teorines žinias. Jis nesustoja ties tuo, ką pasiekė ir toliau kantriai mokosi senovinių ir sudėtingų Venecijos stiklo technikų. Aleksandras mieliau gamina praktinio naudojimo stiklo gaminius – stiklines, vazas, indus. „Noriu, kad žmonės mano darbą naudotų kasdien, o ne pirktų ir dėtų į sekciją, o paskui pamirštų”, – sako stiklo pūtėjas. Aleksandras mano, kad sunkiausia yra kurti gyvūnus ir teigia: „Aš ne avangardistas“. Aleksandras pripažįsta, kad skaidrus stiklas taip pat turi savo magijos, tačiau labiau mėgsta spalvoto stiklo gaminius.

Ekspozicijoje „Stiklo pojūtis“ galima išvysti dešimties iškilių stiklo menininkų stiklo kūrinius, kurie buvo sukurti 2022 metais su Latvijos valstybinio kultūros kapitalo fondo parama. Šio projekto idėjos autorė – Lyvanų stiklo ir amatų centro vadovė Ilze Griezāne. Kuriant šį projektą buvo keliamas pagrindinis tikslas – populiarinti Latvijoje vieną ryškiausių Latvijos pramonės kultūros paveldo saugotojų – Lyvanų stiklo ir amatų centrą. Dešimt Latvijos ir Lietuvos stiklo menininkų buvo pakviesti dalyvauti šiame projekte ir kurti naujus meno kūrinius, įkvėptus istorinių Lyvanų stiklo raidos tradicijų Lyvanų stiklo muziejaus kolekcijoje. Savo idėjas menininkai realizavo kartu su stiklo pūtėju Aleksandru Logvinu. Projekto meninį turinį ir gyvybinę svarbą lėmė įvairių kartų iškilios Baltijos stiklo menininkės – Anna Heinsberga Varnase, Ieva Birģele, Baiba Dzenīte, Vineta Groza, taip pat menininkai, dirbę ir įgiję pradinės stiklo kūrimo patirties Lyvanų stiklo fabrike, tokie kaip Herbertas Erbsas, Aida Rotchenkova, Liudmila Safronova, Dainis Gudovskis, Juris Dunovskis, Remigijus Kriukas.

Aida Rotčenkova

Aida Rotčenkova sako: „Stiklas yra graži, bet sudėtinga medžiaga, tokia pat sudėtinga kaip ir fabrike dirbančio stiklo menininko likimas. Būti menininku ir drausminti save – štai kas yra būti menininku stiklo pramonėje!” Aida Rotčenkova, studijuodama Dailės akademijos paskutiniame kurse, 1974 metais pradėjo dirbti Lyvanų stiklo fabrike dailininke ir visą savo gyvenimą kūrė Lyvanų stiklo fabriko stiklo gaminių dizainą. Menininkė yra dešimčių taurių, vazų ir kitų indų rinkinių autorė.

Vineta Groza

Latvijos dailės akademijos stiklo meno katedros vedėja, profesorė. Ją įkvėpė ir vis dar traukia stiklo medžiagiškumas, pritaikymo įvairovė ir funkcionalumas. Ši aistra paskatino ją pasirinkti stiklo menininkės karjerą. Vineta Groza ne tik moko jaunąsias kartas ir pati kuria stiklo meną, bet ir populiarina stiklo gamybos amatą kurdama edukacines parodas, kurios leidžia pažvelgti į naujausius Latvijos stiklo meno pasiekimus.

Liudmila Safronova

1970 metais ji pradėjo dirbti Lyvanų stiklo fabrike kaip pirmoji stiklo dailininkė. Menininkei svarbi stiklo gaminio linijos, formos, spalvos ir skambesio kuriama darna. Ji yra ir XX a. legendinio 70-ųjų stiklo rinkinio „Diplomāts“ autorė. Liudmila Safronova taip pat yra puiki vitražistė, turinti stiprią individualią pasaulio viziją. Menininkės vitražus galima pamatyti daugelyje Latvijos įstaigų.

Anna Heinsberga Varnase

Latvijos dailės akademijos magistrė, 2017 m. Stanislavos Libenskos apdovanojimui nominuota kaip “Geriausias jaunasis menininkas”. Anna Varnase yra studijos „Glass Point“, sukurtos kaip Baltijos šalių stiklo menininkų darbo vieta, stiklo dizaino gaminių kūrimo ir pardavimo platformos kūrėja. Studija organizuoja įvairius socialinius projektus, stiklo dirbtuves visuomenei. Jos darbai buvo eksponuojami parodose visoje Europoje, yra muziejų ir privačiose kolekcijose.

Baiba Dzenite

Stiklo menininkė, dizainerė ir prekės ženklo „BAIBA GLASS“ įkūrėja, Latvijos dailės akademijoje įgijo stiklo meno magistro laipsnį. Menininkė dirba karšto stiklo technika, eksperimentuoja kurdama unikalius kolekcinius stiklo meno kūrinius. Baiba savo žinias ir patirtį papildė dirbdama karšto stiklo studijose Baltijos šalyse, Čekijoje ir Japonijoje. Jos darbai buvo eksponuojami parodose visame pasaulyje, yra muziejų ir privačiose kolekcijose.

Ieva Birgele

Stiklinių papuošalų prekės ženklo „Glass Berries“ įkūrėja, kone kasdien po kelias valandas žiūrinti į degiklio liepsną ir gaminanti papuošalus iš stiklo. Menininkė turi gilų žinių bagažą, sukauptą studijų Lenkijoje metu, tačiau Latviją mato kaip savo ilgalaikę gyvenimo vietą – vietą, kuri suteikia įkvėpimo ir pilnatvės. Kurdama meno kūrinius karšto stiklo technika, menininkė karštą stiklą derina su įvairiomis medžiagomis, kurdama unikalius meno kūrinius. Dalyvauja parodose Latvijoje ir Europoje, meno kūriniai yra muziejų ir privačiose kolekcijose.

Dainis Gudovskis

Daugelio puikių menininkų auklėtojas ir mokytojas. Jo ekspresyvūs darbai demonstruoja puikų erdvinės kompozicijos pojūtį ir kūrybos įgūdžius. Menininkas dalyvauja tarptautinėse parodose, pleneruose ir simpoziumuose visame pasaulyje. Be unikalių stiklo autorinių darbų, Dainis Gudovskis praktikuoja tapybą akvarelės technika, sulaukia pripažinimo parodose ir konkursuose. Originalūs menininko kūriniai yra daugelyje muziejų kolekcijų, organizacijų ir privačiose kolekcijose Latvijoje ir užsienyje.

Juris Dunovskis

Stiklo menininkas, pasižymintis įtikinamu profesionalumu dirbant su stiklu. Stiklo dizaino išsilavinimą įgijo Latvijos dailės akademijoje, patirties įgijo Lyvanų stiklo fabrike, o dirbti ar pūsti stiklą išmoko karšto stiklo studijose JAV. Vienas pirmųjų Latvijoje įkūrė privačią stiklo pūtimo studiją SIA „Dunovglass“. Dirbdamas įvairiomis karšto stiklo technikomis, realizavo daugybę stiklo meno kūrinių. Menininkas sako: „Dirbant su karštu stiklu labai svarbu būti judriam, nesinervinti, kad viskas vyktų ramiai, bet greitai“. Jo darbų yra daugelyje organizacijų ir privačių asmenų kolekcijose visame pasaulyje, dalyvavo parodose Latvijoje ir Europoje.

Herbertas Erbas

Stiklo dailininkas, Liepojos universiteto Humanitarinių mokslų ir menų fakulteto „Dizainas“ studijų programos dėstytojas. Stiklo menininko kūrybos etapas nuo 1979 iki 1987 metų glaudžiai susijęs su Lyvanų stiklo fabriku. Dirbdamas pagrindiniu dailininku, prisidėjo prie šiuolaikinių gamyklos gamybos etalonų kūrimo, sukūrė Lyvanų stiklo prekės ženklą, parodant pasauliui aukštą Lyvanų stiklo dizaino kokybę. Menininkas kuria vitražus įvairiems visuomeniniams ir privatiems interjerams. Herbert Erbs parodose dalyvauja nuo 1980 m. Latvijoje ir užsienyje.

Remigijus Kriukas

Stiklo dailininko išsilavinimą įgijo Lietuvos valstybiniame dailės institute. Dailininko kūrybinė veikla prasidėjo Lyvanuose, kur buvo sukurtas diplominis darbas. Per ilgus darbo metus užsimezgė ypatinga meilė stiklui, kuri peraugo į, kaip menininkas sako, „priklausomybę nuo karšto stiklo“. Vėliau Panevėžyje įkūrė stiklo studiją „GlassRemis“. „GlassRemis“ studijoje pagaminti stiklo gaminiai yra paklausūs daugelyje pasaulio šalių. Nuo 1985 metų Remigijus Kriukas aktyviai dalyvauja pasaulinėse meno ir komercinėse parodose bei stiklo meno simpoziumuose. Yra gavęs daugybę nominacijų ir apdovanojimų. Originalūs menininko kūriniai yra daugelyje muziejų rinkinių, organizacijų ir privačiose kolekcijose.

Nuotr. V. Visockienės
www.dusetukultura.lt