GYDYTOJŲ MINTYS PRIEŠ SAVIVALDOS RINKIMUS

Ne­rei­kia pri­im­ti ger­bū­vio ir pro­gre­so kaip sa­vai­mi­nės duo­ty­bės. Za­ra­sų li­go­ni­nės sta­bi­lu­mas ir pasie­ki­mai sa­vai­me ne­įvy­ko. Tai, jog šiuo me­tu įstaigoje dir­ba vie­nas iš ge­riau­sių sa­vo kur­so vi­daus li­gų gy­dy­to­jų, taip pat pres­ti­ži­nė­je Vil­niaus slau­gos li­go­ni­nė­je dir­bęs bei pa­tir­tį su­kau­pęs gydytojas ge­riat­ras, yra nuo­sek­laus dar­bo stengian­tis pri­trauk­ti jau­nus spe­cia­lis­tus iš­raiš­ka.

Ne­de­ra pa­mirš­ti ir pa­tir­tį su­kau­pu­sių gy­dy­to­jų, ku­riems iš­lai­ky­ti rei­kė­jo di­džiu­lių pa­stan­gų, Konsul­ta­ci­nės po­li­kli­ni­kos pro­duk­ty­vu­mo šiai die­nai ir siū­lo­mų pa­slau­gų įvai­ro­vės, pra­dė­tų at­lik­ti akių ope­ra­ci­jų bei grei­tai pra­dė­sian­čių vyk­ti pa­žan­giau­sių ve­nų ope­ra­ci­jų la­ze­riu. Vi­sa tai yra sėkmin­go va­do­va­vi­mo pa­sek­mė.

Ma­no nuo­mo­ne, Za­ra­sų li­go­ni­nė pui­kiai tvar­ko­si su ky­lan­čiais kas­die­niais iššūkiais, o pa­si­rink­ta atei­ties kryp­tis yra tei­sin­ga. To pa­siek­ti ga­li­ma tik su tvir­ta ir nuo­sek­lia va­do­vo bei jo ko­man­dos pa­gal­ba. Ra­jo­no pi­lie­čiams tai yra vie­na iš didžiau­sių ver­ty­bių, nes kuo ge­res­nė svei­ka­tos priežiūra, tuo ge­res­nė gy­ve­ni­mo koky­bė.

Ar­tė­jant sa­vi­val­dos rin­ki­mams ir da­rant pa­si­rin­ki­mus no­rė­čiau, kad nepamirštumė­me, kie­no dė­ka išlaiko­ma ir ge­ri­na­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra Za­ra­sų ligoni­nė­je.

Vi­siš­kai pa­lai­kau šios li­go­ni­nės di­rek­to­rių Re­mi­gi­jų La­ma­naus­ką.

Pri­ėmi­mo sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus gy­dy­to­jas Skir­man­tas KRUNKAITIS

Esa­me ne­di­du­kės li­go­ni­nės pa­čia­me Lie­tu­vos pa­kraš­ty­je da­lis jau pa­kan­ka­mai seniai, to­dėl ge­rai ži­no­me, ko­kia ji svar­bi Za­ra­sų ra­jo­no gy­ven­to­jams. No­ri­me pa­gir­ti šios li­go­ni­nės di­rek­to­rių Re­mi­gi­jų La­ma­naus­ką už ne­pri­ekaiš­tin­gą va­do­va­vi­mą, taktiš­ku­mą, ge­bė­ji­mą su­si­do­ro­ti su iš­ki­lu­sio­mis pro­ble­mo­mis, at­si­žvel­gi­mą į darbuo­to­jų as­me­ni­nes pro­ble­mas ir vi­sus pa­da­ry­tus di­de­lius žings­nius pir­myn vardan šios li­go­ni­nės. Dė­ka to į Za­ra­sų li­go­ni­nę yra pri­trau­kia­mi jau­ni spe­cia­lis­tai, ple­čia­si pa­slau­gos ir ge­rė­ja pa­cien­tų gy­dy­mo ko­ky­bė.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ini­ci­juo­ta­me ir vi­suo­me­nės taip dvi­pras­miš­kai ver­ti­na­ma­me svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų re­for­mos fo­ne ti­ki­me šio va­do­vo at­ei­ties vi­zi­ja, kad pa­vyks Za­ra­sų ra­jo­ne šią re­for­mą įgy­ven­din­ti žmo­nių nau­dai, to­dėl savival­dos rin­ki­muo­se pa­lai­ko­me Re­mi­gi­jų La­ma­naus­ką ir kvie­čia­me tai da­ry­ti kitus.

Gy­dy­to­ja ra­dio­lo­gė Ala MANIACHINA, kar­dio­lo­gė Ja­ni­na OZNANSKIENĖ ir neu­ro­lo­gė Svet­la­na MARKINA

Apie pen­ke­rius me­tus dir­bu ir kon­sul­tuo­ju Za­ra­sų li­go­ni­nė­je, te­ko dirb­ti su skirtingais di­rek­to­riais ir net „be­val­dys­tės“ lai­ko­tar­piu. Taip pat dir­bu Vi­sa­gi­no, Šven­čio­nių, Ute­nos li­go­ni­nė­se.

De­ja, Lie­tu­vos pe­ri­fe­ri­nių li­go­ni­nių ten­den­ci­ja yra to­kia: sens­tan­tis per­so­na­las, pa­slau­gų kie­kio ir ko­ky­bės ma­žė­ji­mas,  spe­cia­lis­tų trū­ku­mas, sky­rių, ypač chirurginio pro­fi­lio, už­da­ry­mai. Ta­čiau iš vi­sų iš­var­dy­tų gy­dy­mo įstai­gų tik Za­ra­sų li­go­ni­nės per­spek­ty­vos ne­at­ro­do liūd­nai ir mig­lo­tai.

Nuo 2020 m. įdar­bin­ta ne­ma­žai jau­nų gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų, at­nau­jin­ta įran­ga, įdieg­tos nau­jos tech­no­lo­gi­jos (ve­nų ir he­mo­roi­di­nių maz­gų la­ze­ris), ne­ma­žai investuo­ta į gy­dy­to­jų pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mą. Net pa­vy­ko at­kur­ti se­niai „už­šal­dy­tos“ ope­ra­ci­nės veik­lą, ko, ma­no ži­nio­mis, ne­pa­vy­ko dar nė vie­nai periferinei li­go­ni­nei Lie­tu­vo­je. Esu gi­liai įsi­ti­ki­nęs, kad tai ne­bū­tų įvy­kę be li­go­ni­nės di­rek­to­riaus Re­mi­gi­jaus La­ma­naus­ko, bei da­bar­ti­nės Za­ra­sų sa­vi­val­dy­bės administra­ci­jos pa­lai­ky­mo. To­dėl at­ei­nan­čiuo­se rin­ki­muo­se ra­gi­nu pa­lai­ky­ti Za­ra­sų li­go­ni­nės di­rek­to­rių Re­mi­gi­jų La­ma­naus­ką.

Gy­dy­to­jas chi­rur­gas Ro­man KARTAŠOV

Za­ra­sų ra­jo­nas, iš­skir­ti­nis sa­vo nuo­sta­bia gam­ta, nie­ka­da ne­bu­vo eko­no­miš­kai turtin­gu kraš­tu, bet žmo­nės čia dva­sin­gi, pa­gar­būs skir­tin­goms kul­tū­roms, išsaugojan­tys ir ku­rian­tys tra­di­ci­jas. Vi­sos Lie­tu­vos bė­dos – ne­dar­bas, emig­ra­ci­ja, iš­tuš­tė­ję kai­mai, už­da­ry­tos mo­kyk­los, ne­praš­mat­nus biu­dže­tas – ži­nia, ne­ap­len­kė ir mū­sų. Ra­jo­no struk­tū­ro­je vy­rau­ja pa­gy­ve­nu­sie­ji, ne­ma­žai la­bai gar­baus am­žiaus žmo­nių, bet taip pat su­tin­ku ir daug grįž­tan­čių iš did­mies­čių ar už­sie­nio pra­leis­ti lai­ką mū­sų nuo­sta­bių gam­tos kam­pe­lių ap­sup­ty­je ar­ba su­tik­ti gy­ve­ni­mo sau­lė­ly­dį. Pa­ste­biu ne­blo­gą ten­den­ci­ją su­grįž­ti ir jau­niems, kū­ry­bin­giems žmo­nėms. Bendrauda­ma su jau­ni­mu gir­džiu ne tik ne­ga­ty­vą, bet ir tei­gia­mus ver­ti­ni­mus apie ne­blo­gas są­ly­gas šei­mos kū­ri­mui bei vai­kų au­gi­ni­mui. O tam, kad žmo­nės no­rė­tų čia gy­ven­ti ir puo­se­lė­ti Za­ra­sų gro­žį, ma­no, 40 me­tų dar­bo sta­žą San­ta­riš­kė­se tu­rin­čios gydytojos, nuo­mo­ne, yra la­bai svar­bi svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos ko­ky­bė ra­jo­ne.

Tik­rai sun­kiu va­do­vų kai­tos, epi­de­mi­jos ir me­di­ci­nos re­for­mų me­tu Za­ra­sų ligoninė iš­li­ko. Iš­li­ko pa­lai­ko­ma sa­vi­val­dos dėl gy­ven­to­jų. Za­ra­sų li­go­ni­nės direktoriaus Re­mi­gi­jaus La­ma­naus­ko pa­si­rink­tas ko­man­di­nis, o ne do­mi­na­vi­mo mode­lis pa­si­tei­si­no. Esant di­de­liam me­di­kų pe­ri­fe­ri­jo­je de­fi­ci­tui, į Za­ra­sus gy­ven­ti ir dirb­ti, bai­gę me­di­ci­nos stu­di­jas, at­vy­ko vi­daus li­gų gy­dy­to­jas bei du gy­dy­to­jai ge­riat­rai. Su­ge­bė­ta su­de­rin­ti spe­cia­lis­tų pa­tir­ties ir kar­tų per­da­vi­mo es­ta­fe­tę. Konsulta­ci­joms teik­ti at­vyks­ta vi­si rei­ka­lin­giau­si spe­cia­lis­tai iš me­di­ci­ni­nių cen­trų. Vado­vui pa­de­dant ir už­ta­riant jie įdie­gia taip rei­ka­lin­gas nau­jo­ves, at­nau­ji­na­ma įranga (gi­ne­ko­lo­gi­nis, oto­ri­no­la­rin­go­lo­gi­nis, spin­du­li­nės diag­nos­ti­kos ka­bi­ne­tai, ope­ra­ci­nės veik­la).

Ti­kiu, kad mū­sų li­go­ni­nės di­rek­to­rius į sa­vi­val­dos rin­ki­mus ei­na ap­si­spren­dęs tęs­ti jau įgy­ven­din­tus dar­bus ra­jo­no svei­ka­tos sis­te­mo­je ir tu­rė­da­mas nuo­sek­lų pla­ną.

Pa­si­ti­kiu ir pa­lai­kau Re­mi­gi­jaus La­ma­naus­ko kan­di­da­tū­rą sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se.

Vi­daus li­gų gy­dy­to­ja, gy­dy­to­ja pul­mo­no­lo­gė Vi­da Ve­ro­ni­ka RIMŠEVIČIENĖ

Sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se pa­lai­kau Za­ra­sų li­go­ni­nės di­rek­to­rių Re­mi­gi­jų Lamanauską.

Tai žmo­gus, su­kau­pęs ne­men­ką va­do­va­vi­mo pa­tir­tį, tu­rin­tis tin­ka­mas va­do­vui ir ki­tas ben­draž­mo­giš­ką­sias sa­vy­bes, to­kias kaip kon­kre­tu­mas, grei­tas mąs­ty­mas, šaltas pro­tas, nuo­šir­du­mas, su­pra­tin­gu­mas, em­pa­ti­ja.

Tai va­do­vas, ku­rio tiks­las puo­se­lė­ti Za­ra­sų mies­to gy­ven­to­jų ge­ro­vę, už­tik­rin­ti vi­sas bū­ti­nas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, tei­kia­mas Za­ra­sų li­go­ni­nė­je.

Kaip gy­dy­to­jas, dir­ban­tis šio­je li­go­ni­nė­je, džiau­giuo­si tu­rė­da­mas to­kį va­do­vą, kuris rū­pi­na­si per­so­na­lo ge­ro­ve, at­si­ra­dus sun­ku­mams ir iš­šū­kiams ieš­ko efektyviausio ir ge­riau­sio spren­di­mo. Esant gy­dy­to­jų ir ki­to per­so­na­lo trū­ku­mui de­da di­de­les pastan­gas nau­jų dar­buo­to­jų pa­ieš­kai, jų ap­gy­ven­di­ni­mo ir ki­tais gyvenimiškais klau­si­mais.

Re­mi­gi­jus La­ma­naus­kas yra pui­kus va­do­vas ir žmo­gus, nuo­šir­džiai dir­ban­tis Zara­sų gy­ven­to­jų la­bui.

Pri­ėmi­mo sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­jas, gy­dy­to­jas ge­riat­ras Do­vy­das VITKUS

Gy­dy­to­jo dar­bo ap­lin­ka su­si­ju­si su aukš­tu pro­fe­si­nio stre­so ly­giu ir nuo­var­giu dėl di­de­lių rei­ka­la­vi­mų bei at­sa­ko­my­bės, to­dėl jau­nam spe­cia­lis­tui, ren­kan­tis dar­bą, be ga­lo svar­bu yra  įstai­go­je vy­rau­jan­ti at­mos­fe­ra.

At­vy­kę į Za­ra­sų li­go­ni­nę ra­do­me pa­lan­kią dar­bo ap­lin­ką, kas, be abe­jo, yra įstaigos di­rek­to­riaus pa­stan­gų dė­ka. Su­ti­ko­me di­rek­to­rių-ly­de­rį, ku­ris ne tie­siog nuro­di­nė­ja, vi­są at­sa­ko­my­bę per­mes­da­mas dar­buo­to­jams, o įsi­klau­so, su­tei­kia erd­vę nau­jo­vėms dieg­ti, ska­ti­na, pa­si­ti­ki ir pa­lai­ko. Bū­tent šios va­do­vo sa­vy­bės bei šil­tas pri­ėmi­mas, at­vi­ras ben­dra­vi­mas, įsi­klau­sy­mas bei pa­gal­ba įsi­ku­riant nau­ja­me mies­te pa­ska­ti­no čia lik­ti.

Drą­siai sa­ko­me Za­ra­sų ra­jo­no gy­ven­to­jams, kad pa­si­rin­ko­me dirb­ti Za­ra­sų ligoninė­je, nes pa­si­ti­ki­me jos di­rek­to­riu­mi Re­mi­gi­ju­mi La­ma­naus­ku ir vi­so­ke­rio­pai jį pa­lai­ko­me.

Vi­daus li­gų gy­dy­to­jas Jus­tas GRUŠAUSKAS ir l. e. p. Slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas, gy­dy­to­jas ge­riat­ras Vi­das ŠAVINIS

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 2023/02/28/02.

{jcomments off}