Skaitau „Zarasų bardaką“ ir stebiuosi žmonėmis, jų moraliniu ir doroviniu lygiu. Pamatė šiukšlę, iškart puola ją fotografuoti iš įvairių pusių, paskui tokia nuotrauka gėrėtis ir talpinti į „Bardaką“, nuo tokių nuotraukų ši paskyra pradeda iš tikrųjų smirdėti. Ir taip kiekvieną dieną. Negaliu tokių nesąmonių skaityti, tuo labiau ten rašyti. Mano kompiuterio monitorius po tokių peržiūrų kažkokius tai sąvartyno kvapus ėmė skleisti. Manau, kad čia tik psichologinis momentas. Tačiau dėl visa ko net stipriai veikiančius dezodorantus nusipirkau.
Toks pomėgis ten rašinėti kai ką užvaldo taip, kad jokių kitų vaizdų nepamato. Neišžvelgia auštančios dienos grožio, žiemos unikalių vaizdų, nuostabaus saulėlydžio. Šiukšlės, padangos , polietileniniai maišeliai ir įpakavimai. Man būtų gėda užsiimti kasdien tokiais dalykais. Juk šiukšlės bus tol, kol bus šiukšlintojai. Galvoju, nors vienas toks „aktyvistas“ išsiaiškintų ir sudraustų tokį niekadėją, tai tada pasijustų visur tikra pražanga. Arba imtų ir surinktų šiukšles į konteinerius. Po kiek laiko ir šiukšlių nebeliktų. Skaitau pavardes ir galvoju, kad daugeliui iki padorumo labai toli. Nežinau, kas trukdo tai padaryti. Ar milicijinė , kagėbistinė, nomenklatūrinė, aferistinė, alkoholinė genetika arba išsilavinimo, sąžiningumo stoka? Į šį klausimą dar negaliu atsakyti, bet jis mane labai kankina.
Tačiau ne visi tokie. Štai išeinu ryte iš namo kiemo. Kaimynas pensininkas jau kieme, mato, kad negausus miesto tvarkytojų būrys nesuspėja žiemos išdaigų darbus visus atlikti, ima kastuvą, kitus įrenginius ir valo sniegą. Ne visi pastebi jo pastangas. Sakau, kaimyne, ar tavo vardą ir pavardę paskelbsiu spaudoje, pagirsiu už tokias gražias pastangas. Jis kategoriškai atsako, kad to nereikia. Dažnas dieną pagalvoja, kad šis kiemas miesto valytojų taip gražiai išvalytas. Galvoja, kodėl toks dėmesys jų namui. Taip nėra ir daug kaimynų to nežino. Žmogus nebėgioja , fotoaparatu įvairiais rakursais savo darbo rezultatų nefotografuoja. Žmogus dirba, kad mieste, kuriame jis gyvena būtų tvarkingiau ir jaukiau. Jis nesivaiko šiaudadūšinio miesto patrioto vardo. Kito namo kaimynas, pasižiūrėjęs į darbštuolio pastangas, išvalė apledėjusius laiptus šalia namo.
Štai kokie mes skirtingi. Vieni džiaugiasi netvarka, gėrisi ja, kiti savo rankomis ją pašalina ir užkrečia gražiems darbams kitus žmones. Jeigu mes būtume tikri krašto patriotai, Zarasų žemėje maloniau taptų gyventi.
Jeronimas Butkus
*Draudžiama www.zarasuose.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio administracijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti www.zarasuose.lt kaip informacijos šaltinį ir naudoti aktyvią www.zarasuose.lt nuorodą. Publikuojamų straipsnių autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone, tačiau yra kiek įmanoma tiksli ir neklaidinanti. Už pateiktos informacijos aktualumą ir tikslumą atsako jos pateikėjai, mūsų informacijos šaltiniai. www.zarasuose.lt administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi ar pažeidžia įstatymus. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.